Daigai

Spalio 31 d.

tinkamiausios įdirbti žemę, tręšti vaismedžius ir vaiskrūmius bei dekoratyvinius medžius ir krūmus rudeninėmis trąšomis, pjauti žolę, grėbti lapus, krauti kompostą, tręšti kambarines gėles.

Rudeninis augalų tręšimas – būtinas žingsnis, ruošiantis ateinančiam šaltajam metų laikui. Klaidingai manoma, kad augalams prieš žiemą nebereikia papildomų maisto medžiagų, nes jie pereina į ramybės ir poilsio būseną. Iš tiesų, rudeninis tręšimas yra svarbus, nes jo dėka augalai sustiprėja ir tinkamai pasiruošia žiemojimui. Į supurentą žemę, ruošiant sodo augalus žiemai, būtina įterpti birių mineralinių trąšų, nes rudeninis tręšimas dar ir stiprina šaknis bei padeda augalams atgauti jėgas po derliaus subrandinimo. Rudeninį tręšimą reikėtų suspėti atlikti kol nepradėjo masiškai kristi lapai ir temperatūra nenukrito žemiau 5-7 laipsnių šilumos. Rudeniniam tręšimui skirtose trąšose turėtų būti mažiau azoto, nes jis skatina augimą ir prieš žiemą šio makroelemento augalams praktiškai nereikia, tačiau jose turi būti daugiau fosforo, kalio bei mikroelementų, tokių kaip geležis, boras, cinkas ir kt. Lietuviškose „Agrochemos“ biriose trąšose „Ruduo“ maisto medžiagos subalansuotos taip, kad aprūpintų sodo ir kitus augalus lengvai įsisavinamomis maisto medžiagomis ir skatintų cukrų kaupimąsi augaluose, nes tai didina augalų imunitetą ir padeda jiems lengviau peržiemoti. Trąšų normą pamatuoti nesudėtinga – žmogaus delne telpa apie 30 g. trąšų, o tokio kiekio pilnai užtenka patręšti žmogaus ūgio augalui. Jeigu vaismedis gerokai didesnis, trąšų normą galima padvigubinti, tačiau nereikėtų viršyti 90 g/m2. Trąšas rekomenduojama išbarstyti tolygiai paskleidžiant aplink vaismedžio ar vaiskrūmio kamieną maždaug tokiame plote, kokį užima pats augalas.