Sausio 30-31 d.
Tinkamos dienos skiepyti kaulavaisinius vaismedžius žiemos skiepijimu (šildomoje patalpoje). Taip pat tinkamos dienos sėti pipirnes, lapinius ridikėlius, visadžydes begonijas, pelargonijas, sodinti svogūnus laiškams, atželdinti šaknines petražoles ir salierų gumbus.
Žiemą vaismedžius galima skiepyti sausį ir vasarį. Slyvos, vyšnios, trešnės pradedamos skiepyti po Naujųjų metų, tuo metu po būtinos ramybės sode jau galima imti skiepūglius. Poskiepiai žiemos skiepijimui laikomi nuo rudens vėsiai (-2/+2 oC), o prieš skiepijimą – kiek šilčiau, įnešami į šiltą, kambario temperatūros patalpą.
Paskiepyti augalai, kad gerai prigytų skiepai, apdengiami polietileno plėvele (prieš tai įsmeigus pagaliukus, kad nenulūžtų skiepas) ir laikomi 2–3 savaites šiltoje aplinkoje, 20–22 oC temperatūroje. Plėvelė nuimama, kai viršuje išsprogs lapeliai. O apačioje pradėję sprogti lapeliai – pašalinami.
Sėklas rekomenduojame berti į šiltnamių durpių–komposto mišinį, skirtą uždaro grunto augalams auginti. Sėklos gerai sudygsta ir išaugs stiprūs daigai, dėl substrate tinkamai parinktos makro- ir mikroelementų sudėties.
Prieš sėjant, sėklas rekomenduojama pamirkyti skystosiose „Daigų” trąšose. Šios skystosios mikroelementinės trąšos paskatina sėklų dygimą.