Sausio 3-5 d.
Tinkamos dienos skiepyti kaulavaisinius vaismedžius žiemos skiepijimu (šildomoje patalpoje). Taip pat tinkamos dienos eglišakėmis uždengti šalčiams jautresnius augalus, pjauti skiepūglius, genėti, baltinti kamienus, stratifikuoti sėklas.
Žiemą vaismedžius galima skiepyti sausį ir vasarį. Slyvos, vyšnios, trešnės pradedamos skiepyti po Naujųjų metų, tuo metu po būtinos ramybės sode jau galima imti skiepūglius. Poskiepiai žiemos skiepijimui laikomi nuo rudens vėsiai (-2/+2 oC), o prieš skiepijimą – kiek šilčiau, įnešami į šiltą, kambario temperatūros patalpą.
Paskiepyti augalai, kad gerai prigytų skiepai, apdengiami polietileno plėvele (prieš tai įsmeigus pagaliukus, kad nenulūžtų skiepas) ir laikomi 2–3 savaites šiltoje aplinkoje, 20–22 oC temperatūroje. Plėvelė nuimama, kai viršuje išsprogs lapeliai. O apačioje pradėję sprogti lapeliai – pašalinami.
Nuo speigų ir vėliau nuo pavasario saulės nudegimų eglišakės apsaugos visžalius lapuočius: gebenes, laipiojančias hortenzijas, horizontalųjį ir Damerio kaulenius ‘Coral Beauty’, mahonijas, lauralapes vyšnias, jautresnes rododendrų veisles, japoninius bereinučius, buksmedžius, visžalius ožekšnius, dyglaines.
Jei vaismedžiai nenubaltinti rudenį, tai dar sausį, kai temperatūra bus artima nuliui, būtina nubaltinti vaismedžių kamienus praskiestais emulsiniais dažais su vandeniu (santykis – 1:2), kad apsaugoti nuo saulės spindulių. Tokie dažai ant kamieno gerai laikosi, nenusiplauna, išlieka ir po lietaus.