Rugsėjo 18-20 d.
Genėkite gyvatvore ir kitus augalus, kad plėstųsi į šalis. Sodinkite gūžinių salotų daigus į šildomą šiltnamį, tręškite, laistykite. Kovokite su dirvos paviršiuje gyvenančiais kenkėjais. Pjaukite viską, kas lėtai auga, ravėkite.
Nuo rugpjūčio iki spalio mėnesio vidurio atliekamas rudeninis tręšimas.
Rudeninis tręšimas turi didelę įtaką kitų metų geram ir gausiam derliui, nes tręšiant augalus iš rudens jie ne tik tampa atsparesni ir lengviau atlaiko nepalankias žiemojimo sąlygas, bet ir greičiau atsigauna pavasarį bei pradeda aktyvią vegetaciją, o tai, žinoma, daro tiesioginę įtaką kokybiškam derliui. Rudeninis tręšimas taip pat stiprina augalų šaknis ir padeda jiems atgauti jėgas po derliaus subrandinimo.
Rudeninis tręšimas reikalingas ne tik vaismedžiams ir vaiskrūmiams, bet ir dekoratyviniams augalams, kurie per visą aktyvų sezoną naudojo maisto medžiagas iš dirvožemio ir jį gerokai nusilpnino. Taigi, rudeninio tręšimo dėka maisto medžiagomis vėl praturtinus dirvožemį, augalai iš žemės turės užtektinai atsargų ir energijos sėkmingai peržiemoti.
Paprastai sodo augalų rudeninis tręšimas atliekamas iki spalio pirmosios pusės. Rudeninį tręšimą reikėtų suspėti atlikti kol nepradėjo masiškai kristi lapai ir temperatūra nenukrito žemiau 5-7 laipsnių šilumos. Vėliau, visiškai pasibaigus vegetacijai, augalams bus sunku ar net visai neįmanoma įsisavinti maisto medžiagų.
Yra klaidingai manančių, kad rudeniniam tręšimui galima naudoti tas pačias trąšas, kuriomis augalai buvo tręšiami pavasarį ar vasarą, tačiau to daryti nepatartina. Pirmiausiai todėl, kad pavasarį ir vasarą naudojamose trąšose yra didelis kiekis azoto, reikalingo augalams atsigauti ir aktyviai vegetuoti. Tuo tarpu rudenį augalų aktyvios vegetacijos skatinti nebereikia, todėl ir azoto trąšose turi būti gerokai mažiau. Ruošiantis šaltajam sezonui, augalams reikalingas kalis, fosforas, įvairūs mikroelementai, tokie kaip geležis, boras, cinkas ir kt.
Lietuviškose „Agrochemos“ biriose trąšose „Ruduo“ maisto medžiagos subalansuotos taip, kad sodo augalai lengvai įsisavintų reikiamas maisto medžiagas ir skatintų cukrų kaupimąsi augaluose, nes tai didina augalų imunitetą ir padeda jiems lengviau peržiemoti.
Trąšų normą pamatuoti nesudėtinga – žmogaus delne telpa apie 30 g trąšų, o tokio kiekio pilnai užtenka patręšti žmogaus ūgio augalui. Jeigu vaismedis gerokai didesnis, trąšų normą galima padvigubinti, tačiau nereikėtų viršyti 90 g/m2. Trąšas rekomenduojama išbarstyti tolygiai, paskleidžiant aplink vaismedžio ar vaiskrūmio kamieną maždaug tokiame plote, kokį užima pats augalas.
Į supurentą žemę, įterpus specializuotas mineralines trąšas „Ruduo“, skirtas rudeniniam tręšimui, reikia nepamiršti, jog tam, kad trąšos būtų gerai įsisavintos, reikalinga drėgmė, taigi, po tręšimo rekomenduojama augalus gausiai palaistyti.