Birželio 27–30 d.
Tinkamos dienos sėti krapus, salotas, gražgarstes, špinatus, dvimetes gėles (našlaites, šiurpinius gvazdikus), vejas ir sodinti šilumamėgių gėlių daigus (lauke gėlynuose ir loveliuose), dauginti auginiais dekoratyvinius augalus.
Dauguma įsitikinę, kad pagrindinė priežastis, kodėl veją išdarko samanos – rūgštus dirvožemis. Tačiau neretai pasitaiko, kad net panaudojus specialius dirvožemio rūgštingumą koreguojančius preparatus, niekas nepasikeičia ir samanos neišnyksta.
Taigi, dirvožemio rūgštingumas nebūtinai yra pagrindinė bėda. Daug dažniau į veją samanos įsimeta dėl to, kad ji yra pavėsyje, itin drėgnoje vietoje, suslėgtoje ir nederlingoje žemėje. Samanos – itin nereiklus augalas ir iš esmės gali augti bet kur. Tuo tarpu veja – reikalaujanti priežiūros ir lepi – jai augti ir gražiai atrodyti reikia specialių sąlygų ir dėmesio. Taigi, nederlingoje, pernelyg šlapioje ir saulės nepasiekiamoje vietoje veja greitai ima nykti, o tuščiuose plotuose bematant suveši samanos.
Šią problemą galima išspręsti dviem gana paprastais būdais: pirmasis – paskalbti karą samanoms ir jas nuolat naikinti specialiais preparatais arba stiprinti pačios vejos žolę ją tręšiant kokybiškomis trąšomis, kad ji gautų reikiamas maisto medžiagas ir taptų atsparesnė. Dar geriau pasitelkti abu šiuos būdus – ir naikinti samanas, ir tręšiant stiprinti veją.
Lietuviškos birios „Agrochemos“ „Samanotų vejų trąšos“ kaip tik tai ir daro. Trąšas reikia išbarstyti samanotose vietose, o jų norma priklauso nuo vejos samanotumo laipsnio – paprastai užtenka apie 1 kg trąšų vienam arui vejos. Su samanomis susidorosite dar greičiau, jeigu samanotas vietas palaistysite vandens ir trąšų tirpalu: 80-130 g trąšų išmaišykite 10-yje litrų vandens. Rekomenduojamas tirpalo kiekis –1 litras į 1 kvadratinį metrą.
Taip pat pasirūpinkite, kad vejos vietos, kuriose linkusi užsilaikyti drėgmė nebūtų laistomos papildomai, taip pat aeruokite veją, kad dirva, kurioje ji auga nebūtų suslėgta ir nepjaukite vejos pernelyg trumpai, nes taip „skutama“ veja palaipsniui silpnėja, o tada, kaip jau žinote, nusilpusios vejos vietoje pasirodo samanos.
Net jeigu vejoje samanų nėra, ją būtina tręšti, kad ji gerai vystytųsi ir neužleistų savo vietos nepageidaujamiems augalams. Kaip tik tam ir sukurtos lietuviškos „Agrochemos“ trąšos „Vejoms“ – jose optimaliai subalansuotos maisto medžiagos užtikrina vešlų vejų ir žolynų augimą, palaiko sodriai žalią jų spalvą, o trąšose esantis boras stiprina šaknis, saugo žolynus nuo pašaknio ligų ir išnykimo, o geležis įtakoja žolyno spalvos intensyvumą bei saugo nuo chlorozės (balkšvumo). Vienam arui vejos užteks 1-2 kg lietuviškų trąšų „Vejoms“.
Rekomenduojamos trąšos >>