Žemės ūkio ekspertai: augalų apsaugos produktų ribojimai – rizika ar galimybė Lietuvos ūkiams?

Klientų dienos proga „Agrochema“ suorganizavo keletą diskusijų aktualiomis ūkininkams, gamintojams ir mokslininkams žemės ūkio temomis. Viena buvo skirta augalų apsaugos situacijai aptarti. Joje dalyvavo „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė, UAB „Bayer“ verslo klientų vadybininkas Povilas Viganauskas, „Agrochemos“ Augalininkystės skyriaus vadovė Rasa Stefanovičienė. Diskusiją moderavo Ugnius Savickas.

„CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė pradėjo pokalbį, kad nuo 2020 metų bet kuri diskusija ir bet kuris mokslinis pranešimas prasideda su nuoroda į žaliąjį kursą ir jame vieni iš svarbiausių tikslų – sumažinti trąšų ir pesticidų naudojimą. „Vis dėlto mes dabar gyvename kitos Europos Komisijos kadencijos laikotarpiu ir žaliąjį kursą keičia Mario Draghi (Marijaus Drahio) kursas, t. y. konkurencingumo, inovacijų skatinimo ir biurokratijos mažinimo kursas. To turbūt pasigedome nuo 2020 iki 2024 m. pabaigos. Mario Draghi ataskaitoje yra siūloma biurokratiją sumažinti 25 proc. visoms įmonėms ir 35 proc. mažoms įmonėms“, – sakė Z. Varanavičienė.

Anot jos, labai didelis dėmesys yra skiriamas konkurencingumui skatinti ir Mario Draghi parengtoje ataskaitoje pažymima, kad jeigu per metus Europos Sąjunga į inovacijas ir naująsias technologijas neinvestuos 800 mlrd. eurų, mūsų laukia lėta agonija.

„Kalbant apie augalų apsaugos produktus, mes esame tokiame dideliame „Titanike“. Iš principo matome ledkalnį, bet inercija ir masė yra tokia didelė, kad mes to laivo dar nesugebame pasukti. Vykdoma augalų apsaugos produktų, veikliųjų medžiagų peržiūros programa ir situacija yra liūdnoka, nes mes kiekvienais metais prarandame daugiau veikliųjų medžiagų negu atsiranda naujų. Nes naujas veikliąsias medžiagas sukurti nėra taip paprasta. Reikalavimai yra dideli, o  sprendimas (ką labai mėgsta įvardinti politikai) yra biologiniai produktai, kurie išspręs visas problemas, nėra toks greitas ir lengvai įgyvendinamas. Greičiausiai kažką išspręs, bet tikrai ne visas problemas ir jie, pirmiausia, turbūt pasiteisins šiltnamiuose, kur yra kontroliuojama drėgmė, kontroliuojama ultravioletinė spinduliuotė ir pan. Žodžiu, situacija yra tokia, kad mums tą „Titaniką“ kažkaip reikia pasukti“, – atvirai ir metaforiškai kalbėjo Z. Varanavičienė.

Diskusijos moderatorius iškėlė klausimą, kaip ši politika (nieko nekeičiant) veikia ūkio subjektus. Kreipdamasis į „Bayer“ atstovą Povilą Viganauską, jis pabrėžė, kad politika nėra nauja. Tai vienam, tai kitam produktui panaikinama registracija. „Jūs, kaip augalų apsaugos produktų gamintojai, ką prognozuotumėte, kaip siūlytumėt ruoštis naujam sezonui“, – klausė P. Viganausko moderatorius.

„Iki kokių 2030-ųjų ateitis nėra labai šviesi, kadangi žaliasis kursas buvo labai griežtas, stiprus ir padarė didelę neigiamą įtaką. Tokios didelės augalų apsaugos produktus kuriančios kompanijos kaip mes buvom priversti peržiūrėti strategijas, priimti sprendimus, dėl ko net teko sustabdyti kai kurių produktų registravimo procesus. Mes diegiame inovacijas, dedame pastangas, kad ūkininkai turėtų pasirinkimą, bet turime pripažinti, kad kai kada esame taisyklių įkaitai ir savo ūkininkams ne visada galime pasiūlyti tuos pačius sprendimus, kokius turi mūsų kaimynai Lenkijoje, o tuo labiau Prancūzijoje ar Vokietijoje. Kadangi Lietuvos ūkininkai konkuruoja su visos Europos ir net pasaulio ūkininkais, dėl susiklosčiusios politinės situacijos, kuri buvo labai „žalia“, šiandien esame situacijoje, kad kai kada esame prastesnėje situacijoje nei artimiausi kaimynai“, – pabrėžė P. Viganauskas.

Jo nuomone, visi į mus žiūri kaip į Baltijos šalis ir mes atrodome maži, palyginti su kaimynine Lenkija. Taigi konkuruoti sunku, ir ne visada aišku, kaip tai pagerinti. „Vis dėlto, mes investuojame pinigus ir kuriame naujus produktus, nes esame kūrėjai ir tokie būsime. Tam įdedama nuo 2,2 iki 2,7 milijardų eurų per metus. „Stengiamės sukurti kažką daugiau“, – nestokoja optimizmo „Bayer“ atstovas.

Iššūkiai

Renginio moderatorius, pereidamas prie kitos temos klausia, kokie iššūkiai gresia augalų apsaugos srityje važiuojant tam „Titanikui“, t. y. judant politikai, kurios taip greit nepakeisim, bet į ką turime atkreipti dėmesį, ko turime nepamiršti arba kam ruoštis.

Įsitraukusi į diskusiją „Agrochemos“ Augalininkystės skyriaus vadovė Rasa Stefanovičienė sakė, kad augalų apsaugos produktų sąrašas be galo ilgas (jeigu kalbėtume apie brendinius (prekės ženklo) pavadinimus), bet kalba eina apie veikliąsias medžiagas ir kad jų mažėja rinkoje, jos išregistruojamos.

„Vizualiai galbūt pats brendinių produktų sąrašas netrumpas, naujų produktų su ta pačia veikliąja medžiaga registruojama nemažai, bet kaip suvaldyti situaciją, kaip kontroliuoti piktžoles, ligas, kenkėjus? Mano nuomone, pirmiausia reikia pirkti ne prekės ženklą, o kreipti dėmesį į produkto sudėtyje esančias veikliąsias medžiagas. Įsigilinti į jų veikimo principą. Pvz., analizuojant kelių brendų herbicidų, fungicidų ar insekticidų sudėtį net su skirtingais veikliųjų medžiagų pavadinimais, gali paaiškėti, jog jų veikimo principas pagal HRAC; FRAC; IRAC (Herbicide; Fungicide; Insecticide Resistance Action Committee) yra vienodas. Jei juos naudosime kelis metus iš eilės, tai programuosime kitą didelę problemą, kuri jau dabar pas mus yra – didžiulio tiek piktžolių, tiek grybinių ligų, tiek kenkėjų rezistentiškumą augalų apsaugos produktams. Be abejo, opiausia problema yra piktžolių atsparumas herbicidams“, – konkrečias problemas įvardijo R. Stefanovičienė.

Ji vis dėlto atvira, kad turime tokį produktų sąrašą, kokį turime. Išregistravus tam tikras veikliąsias medžiagas turėsime tik leistinas, tad nebėra prabangos prarasti nė 1 g veikliosios medžiagos. Originalūs produktai tai gali užtikrinti, nes veiklioji medžiaga nėra viskas, dar yra lydintys priedai, kurie padidina jos efektyvumą, pasiskleidimo ir įsiskverbimo galimybes, bei sumažina praradimą dėl pvz. lietaus. Lydintys priedai taip slopina ir tam tikrų veikliųjų medžiagų „aštrumą“ augalui.

„Mums tiesiog nebebus ką daryti, mes neturėsime iš ko pasirinkti, tad naudokime turimus produktus atsakingai ir registruotomis normomis. Nemažinkime normų. Nes, moksliškai žiūrint, atsparumas atsiranda, kai mažindamas dozę pamažu sukuri tokį dozės efektą, kai ir maksimali norma nebeveikia. Atsparumas nėra liga ar virusas, tai yra neteisingai parinktų agrotechninių priemonių kompleksas“, – aiškina „Agrochemos“ atstovė.

Įsiterpdama Zita Varanavičienė pridėjo, kad mikroorganizmų biologija tokia, jog jie linkę prisitaikyti prie esamų sąlygų. Per COVID 19 pandemiją išmokome (ūkininkai tai žinojo), kad virusai mutuoja, keičiasi ir prisitaiko prie aplinkos, ir čia toks katės ir pelės žaidimas yra, bet tai, ką mes galime padaryti, tai yra naudoti tikslias technologijas, augalų apsaugos produktus naudoti laikantis etiketėje nurodytų rekomendacijų – tai ir apsaugos nuo spartesnio rezistentiškumo išsivystymo.

„Mūsų tikslas – sustabdyti spartesnį rezistentiškumo vystymąsi, bet tas uždavinys nėra toks paprastas, nes juda technika, juda sėklos, jos pernešamos ir oro pagalba. Tai turbūt jau yra signalų, kad mes turime išplitusį pelinį pašiaušėlį, kuri yra daug derliaus nusinešanti piktžolė. Matomas jo atsparumas tam tikriems herbicidams, tad išlaikyti produktų asortimentą, kad galėtume laikytis tam tikros technologijos, yra nepaprastai svarbu“, – akcentavo Z. Varanavičienė.

Kreipdamasis į „Bayer“ atstovą, moderatorius klausė, ar sukuriama naujų veikliųjų medžiagų.

„Užregistruoti Europos Sąjungoje kažką naujo pagal galiojančius reikalavimus ir pateikti rinkai, nėra lengva, o kalbant apie Lietuvą ir Baltijos šalis – dar sunkiau. Prisipažinsiu, kad reikia atlikti didžiulius žygius. Vienas iš tų žygių kaip rezultatas yra naujasis insekticidas, kurį registruodami labai sunkiai dirbome 3 metus. Pagaliau atsirado galimybė jį turėti. Jau buvo susitarta su Valstybine Augalų Apsaugos Tarnyba ir patvirtinta galutinė būsimo produkto etiketė. Manau, tai jus nudžiugins, nes išsiplės registracija kviečiams bei rapsams prieš žydėjimą. Kalbant apie ankštines kultūras, dėl kurių sulaukėme labai daug kreipimųsi, dar teks palaukti“, – kalbėjo P. Viganauskas.

Specialistas dar papildė, kad atsparumas vystosi ne tik herbicidams ir insekticidams, tai taip pat ir fungicidams. Kartais žmonės galvoja, truputį pataupys, ar nusipirks pigiau, nes pasėlis neatrodo blogai, sąlygos ne tokios, jog reikalautų didesnės investicijos. Taigi, taupydami žmonės mažina veikliųjų medžiagų spektrą apsiribodami vienanariais produktais.

„Galiu pasakyti, kad šiandien kai kurios kompanijos garsiai kalba apie tą patį protiokonazolą, sakoma, kad jis tampa neveiksmingas, – atvirai kalbėjo „Bayer“ atstovas. – Taip, jis tampa atsparus, bet tose šalyse, kuriose naudojamas mažomis normomis ir neišpildant etikečių reikalavimų. Ir kartu „nemiksuojant“ veikliųjų medžiagų. Ta tendencija ateina ir pas mus, kartais ne visai tikslios rekomendacijos. Tad noriu pabrėžti, kad reikia laikyti etiketėse nurodytų reikalavimų ir daryti produktų mišinius (miksus), o dar geriau – naudoti jau paruoštus produktus, tad liks tik pasirinkti tinkamą jų normą.“

Gerosios praktikos ir kitų šalių pavyzdžiai

Moderatorius pabrėžė, kad „Bayer“ yra tarptautinė kompanija, apima daug rinkų, vis dėlto yra bendra politika, tad klausė, gal yra gerųjų pavyzdžių: verslininkų, ūkininkų, žmonių, kurie daro sprendimus savo teritorijoje, savo aplinkoje, atsižvelgdami į žaliąjį kursą. „Juk nieko blogo ir mums pasmalsauti ir nukopijuoti, kaip kiti reaguoja“, – klausimais provokavo moderatorius.

Į tai P. Viganauskas sureagavo, kad šalys veikia skirtingai. Mums artimesnė yra šiaurės zona.

„Pavyzdžiui danai naudoja nedideles produktų normas, bet naudoja daug jų mišiniuose: deda kelis. Maišo skirtingų gamintojų produktus, galų gale prideda pigesnio produkto. Jie yra subsidijuojami ir gauna papildomas išmokas už tai, kad oficialiai mažintų produkto normas. Ar tai gera praktika? Atsparumo problemą jie susikūrė būtent dėl šito,“ – turimą pavyzdį pateikė „Bayer“ atstovas.

Jis taip pat atsigręžė ir į Lenkiją, kur palietė piktžolių atsparumo problemą. Tiesa, specialisto nuomone, jie jau labai stipriai taisosi.

„Į ūkininkų gyvenimą grįžta plūgai, gal ne visai tie didieji sraigtiniai, bet grįžta plūgai, kurie daro iki 15 cm dirvos apvertimą (Eco MAT plūgai). Neseniai buvau bandymuose, kur vertintas produktų ir veikliųjų medžiagų efektyvumas naikinant pelinį pašiaušėlį. Herbicidams rudenį probleminiuose laukuose jie investuoja nuo 70 iki 85 eurų hektarui. Naudoja vieno gamintojo sprendimą, naudoja  kito gamintojo sprendimą ir, jeigu reikia, pavasarį važiuoja su trečiu sprendimu. Tai yra integruoti sprendimai. Iš jų girdžiu, kad dirsių problemas sprendžia paprasčiausias plūgas. Tarsi iš technikos ir CO₂ emisijos pusės tai būtų netvaru, bet kyla klausimas, kokia alternatyva. Dabar matome, kad geriausia „palaidoti“ piktžoles“, – įvairia patirtimi dalijosi P. Viganauskas.

Į jo svarstymus sureagavo Z. Varanavičienė. Ji teigė, kad jeigu mes kopijuotumėte scenarijus ar technologijas, kurios puikiai tinka mūsų sąlygomis, būtų puiku. „Dažniausiai tas kopijavimas baigiasi ”nacionaliniais ypatumais“, kai mes perspaudžiame. Šiuo metu Lietuvos registracijoje galioja nacionaliniai FOCUS įvesties kriterijai, kuriuos taiko Danija. Labai vieša paslaptis, kad Danija tai taiko dėl politinių priežasčių. Buvo nuspręsta mažinti žemės ūkį Danijoje ir tokie apribojimai įvesti. Mes nukopijavome nepagalvoję, ar tai tinka mūsų sąlygoms, ar ne.

Kalbant apie pelinius pašiaušėlius, kadangi kalbame ūkininkų bendruomenei, tai tikrai reikia į tai atkreipti dėmesį, nors šiandien problema dar nėra epideminio masto, bet jeigu nesusiimsime veiksmų ir nieko nedarysime, ji taps epidemija ir kviečių nuostoliai bus 50 proc. ir dar daugiau.

Galiu pasakyti iš ekonominės pusės, štai Jungtinėje Karalystėje žemė, kuri užkrėsta peliniais pašiaušėliais, atspariais herbicidams, kainuoja 5 kartus mažiau negu švari žemė. Pakartosiu, kad pas mus kol kas tai nėra epideminis mastas, bet visi turime suremti pečius ir susitvarkyti su ta problema. Juolab, kad mes dar turime sezoną ar du sezonus, kai iš rinkos išeina tokia visiems gerai žinoma medžiaga flufenacetas (registracija baigėsi š. m. birželį, tad metus ar du dar galima parduoti, pirkti ir naudoti), vadinasi, dar yra laikotarpis, kuris skirtas sunaudoti likučius. Tai pasinaudokite ta galimybe ir išsinaikinkite pelinius pašiaušėlius, nes jie keliauja su technika, atkeliauja su sėklomis“, – perspėjo „CropLife Lietuva“ vadovė.

Ji atskleidė, kad Europos Sąjungoje nėra karantininių piktžolių sąrašo, nes logika tokia, kad su piktžolėmis galima susitvarkyti herbicidais. Yra kenksmingų organizmų sąrašas, bet čia daugiau taikoma vabzdžiams „Tačiau sakant, kad piktžolės nėra  problema, mes einame į tokią situaciją, kuomet atsiranda atsparios piktžolės ir jų neveikia keli herbicidai,“ – kalbėjo vadovė.

P. Viganauskas papildė, kad blogasis pavyzdys gali būti Prancūzija, kuri turi problemų su piktžolėmis, t. y. peliniais pašiaušėliais, arba dalis Vokietijos. Bavarija irgi susiduria su ta pačia bėda. „Prancūzai sprendžia savaip, jie pašiaušėlių apimtus laukus panaudoja kitai paskirčiai, pavyzdžiui, golfo aikštynams, nes toliau negali tęstis žemės ūkio veiklos. Ir kelio atgal nėra, nebent grįžti ir tiesiog palikt  į žemę kažkiek pailsėti ir bandyti viską nuo pradžių. Link šito eina visa Europa su žaliuoju kursu. Ačiū Dievui, kažkas atsipeikėjo. Mums irgi reikia atsipeikėti, jeigu norime išlaikyti ūkininkavimą ir turėti ką valgyti“, – teigė P. Viganauskas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Europoje problema ne tik peliniai pašiaušėliai. Svidrės taip pat tampa atsparios herbicidams. Herbicidų išspręsti šią bėdą taip pat nėra labai daug. O jų atsparumas jau yra patvirtintas ALS ir ACC grupės inhibitoriams (veikliosioms medžiagoms).

„Lietuvoje, Marijampolės apskrity, užfiksuotas atsparumas baltosioms balandoms. Tai netipinis variantas, nes atsparumas rastas kukurūzų lauke, kur jie buvo auginami metai iš metų ir naudotas tas pats herbicidas. Sėjomaina, skirtingo veikimo mechanizmo herbicidų naudojimas išspręstų šitą problemą. Kalbant apie dirses, jos kol kas neturi atsparumo, bet yra labai daug rūšių, ir jų jautrumas herbicidams skiriasi“, – kalbėjo „Bayer“ atstovas.

Z. Varanavičienė pacitavo garsios agronomės, profesorės dr. Jadvygos Monstvilaitės žodžius: „Reikia arti, akėti ir herbicidų pridėti“.

„Nebūtinai arti kas metus, užtenka kas 3 metus apversti dirvos paviršių su atsparių herbicidams piktžolių sėklomis ir tai labai daug ką išspręstų“, – papildė P. Viganauskas.

Moderatorius toliau tęsė pokalbį ir sakė, kad tenka sugrąžinti į žemdirbystę arimą, nes tai irgi padeda spręsti dalykus. Kreipdamasis į „Agrochemos“ atstovę, jis pabrėžė, kad ji dirba su ūkininkais, kurie ateina su klausimais, ir reikia konstruoti sprendimą.

Problemos ir patarimai

„Vienas iš iššūkių yra suvaldyti atsparumo problemą. Ateina ūkininkai ir sako, kad panaudoja vienokį ar kitokį produktą ir jis neveikia, arba panaudojo ir pasipylė piktžolės, tad ką daryti. Tikslas yra įsigilinti į lauką, jo istoriją, kokie produktai naudoti, kokios veikliosios medžiagos, ir iš to galima susidaryti vaizdą.

Galbūt iš eilės du kartus panaudoti produktai, veikiantys kaip ALS inhibitoriai. Būna, kad veiklioji medžiaga lyg ir kitokia, neidentiška kaip naudota pernai, tačiau veikimo principas yra lygiai toks pats. Mes siūlome daryti veikliųjų medžiagų miksus (herbicidų mišinius). Kartais ūkininkai sako, kad yra visokių piktžolių, bet juk yra dominuojančios ar probleminės ir pagal jas galima kurti produkto receptą“, – išsamiai aptarė situaciją R. Stefanovičienė.

Ji patikslino, kad kiekvieno ūkininko laukų situacija yra labai individuali ir atsižvelgiant į piktžolių rūšinę sudėtį, į problemiškumą, mastą (galbūt jau nemažai metų buvo sunku kontroliuoti piktžoles) ir sudaromas produkto receptas. „Agrochemos“ atstovė buvo atvira, kad rinkoje nemažai generinių produktų, o kiekviena įmonė nori būti konkurencinga.

„Galėtume nueiti tuo pačiu keliu ir siūlyti produktą akcentuodami tik jo kainą. Bet mano ir mūsų įmonės tikslas yra pasiūlyti problemos sprendimą. Ir dabartinė situacija klimato kaitos kontekste parodė, kad originalūs produktai, jų išskirtinės savybės (lydintys priedai, formuliacijos ypatumai) ypač pasiteisino šiais metais, kai buvo drastiški temperatūros svyravimai, praėjo liūtys, apdeginti pasėliai nuo kai kurių produktų. Kiekvienas renkamės, tiesiog brendinis originalus produktas yra saugesnis, nes daromi įvairūs bandymai ir, be to, ūkininkai niekada nenaudoja vieno produkto, yra mišiniai. Aš esu ramesnė teigdama tokias rekomendacijas, man svarbu išlaikyti santykį su ūkininku ir susitikus jį nebėgti į kitą gatvės pusę arba keisti telefono numerį, tad galiu teigti atsakingai“, – kalbėjo R. Stefanovičienė.

Anot jos, augalų apsaugo produktai yra kaip vaistai, ir kartais, padarytą klaidą gali atitaisyti jau tik kitais metais.

Moderatorius iškėlė klausimą, kokią atmintį turi laukas („tarkime, ūkininkas sako, kad gavo mikso, nupurškė, nelabai žinojo, ką, bet, sakė, buvo gerai“). Jo nuomone, kad kai aiškiai žinai, kiek metų ir ką darei, tada gali priimti tinkamą sprendimą. Taigi svarbu žinoti lauko istoriją, tad kiek metų lauko istorija yra aktuali.

Augalininkystės skyriaus vadovė į tai atsakė, kad viena iš rekomendacijų kalbant apie piktžolių kontrolę – nenaudoti tos pačios veikliosios medžiagos daugiau nei trejus metus iš eilės, reikėtų jas rotuoti.

Piktžolės išbarsto sėklas, kurios dirvoje yra gyvybingos iki 7 metų. Tad kiekvienais metais, R. Stefanovičienės nuomone, reikia stebėti laukus, ypač dėl dirvinių smilguolių, pelinių pašiaušėlių.

„Kai 2014 metais rašiau magistro darbą piktžolių atsparumo tema, buvo kalbama, kad peliniai pašiaušėliai – problema kažkur Anglijoje, bet ne pas mus. Mums buvo aktualios dirvinės smilguolės, joms daugiausia buvo skiriama dėmesio. Vis dėlto atsparumas nėra kažkoks virusas ar liga, mes jį patys suformuojame. Praėjo 10 metų ir peliniai pašiaušėliai tapo problema mūsų šalyje“, – pabrėžė „Agrochemos“ specialistė.

Diskusijos moderatorius uždavė paskutinį klausimą: „Nepaisant globalių tendencijų, politikos, važiuojančio „Titaniko“, kursas truputį keičiasi, tačiau kol sulauksim realių pasikeitimų, matyt, dar užtruks, bet sezonas vyksta dabar. Netrukus vėl teks ruošti dirvą, vėl ateis ruduo, tad ką daryti šiandien ar šiemet?“

Pirmasis akcentus uždėjo P. Viganauskas. „Piktžolių atsparumui suvaldyti turime veiksmingų produktų, vienas iš tokių – rudeninis herbicidas su veikliąja medžiaga flufenacetu. tačiau jo gyvavimas rinkoje skaičiuoja paskutines dienas. Yra aiškios datos, kas yra patvirtinta Europos reglamente ir kuriuo bus vadovaujamasi, kalbant apie flufenaceto išėjimą. „Agrochema“ kaip pardavėjas, turi teisę produktus, su flufenacetu parduoti iki 2026 metų birželio mėnesio. Jūs, kaip ūkininkai, galite šiuos herbicidus naudoti iki 2026-ųjų gruodžio. Tai reiškia, kad turite galimybę įsigyti šį produktą iki kitų metų birželio“, – sakė P. Viganauskas.

R. Stefanovičienė antrino prieš ją kalbėjusiam pašnekovui ir kvietė atsižvelgti į kainos ir kokybės santykį. „Tai aktualu kalbant ne tik apie produktus, kurių veikliosios medžiagos išregistruojamos, pvz., flufenacetą, bet jeigu kalbėtume apie herbicidų paletę, tai ateinančių metų tendencijos tokios, kad tikėtinas jų brangimas. Veikliųjų medžiagų palaipsniui mažės.

Tad originalių produktų dar galima įsigyti šiųmetinėmis kainomis. Herbicidų poreikis auga ne tik Lietuvoje, kaštai naujiems produktams sukurti dideli, piktžolėtumo problema didėja, tačiau ūkininkams nebus ką daryti, herbicidus jie turės naudoti. Jeigu kažkada eilę metų prieš fungicidinis sprendimas buvo brangiausias, herbicidinis – daugiau mažiau, tačiau dabar persivertė viskas ir herbicidinis sprendimas, kontrolė kainuoja brangiausiai. Tai susiję su pasikeitusia agrotechnika, bearime žemdirbyste, kai sukaupiamas įvairių piktžolių sėklų bankas“, – apibendrino R. Stefanovičienė.

Z. Varanavičienė pacitavo Č. Darviną, kuris, anot jos, yra evoliucijos mokslo tėvas. „Išlieka ne stipriausi, ne didžiausi, bet išlieka tie, kurie geba prisitaikyti“. „Croplife Lietuva“ vadovė literatūriškai pabrėžė, kad ūkininkai kasdien vaikšto tarsi minų lauke.

„Koks guru galėjo pasakyti, kad šią gegužę tris savaites mes turėsime minusinę temperatūrą. Ūkininkai turi pasirinkti, kokius augalus auginti, kad sukovotų su ligomis, su kenkėjais ir dar tą derlių parduoti. O rinkos šokinėja kaip pašėlusios. Dar noriu atkreipti dėmesį, tam, kad grūdus parduotume ir galėtume juos eksportuoti, jie turi būti neužkrėsti karantininių piktžolių sėklomis. Jeigu pas mus našlaitės ar kokios žliūgės yra įprastinė žolė, tai kažkur jos yra karantininės ir jų sėklos yra pretekstas nepriimti to krovinio. Tai mano patarimas labai paprastas – galvoti ir skaičiuoti“, – sakė Z. Varanavičienė.

P. Viganauskas dar įsiterpė, kad nors žaliavų kainos (produktų pagaminimo) daugmaž stabilios, tačiau valiutų kursų svyravimai sukuria didžiulius kainų šuolius. Kartais produktai brangsta ne dėl to, kad žaliavos, pagaminimas ar atvežimas pabrango, bet dėl valiutų kursų svyravimo.

„Tai tik įrodo, kad veikiam globaliam pasaulyje, globaliose rinkose, atsiridena tam tikri dėsniai iki mūsų ribos“, – diskusiją baigė moderatorius.