Spalio mėnesio darbai pagal Mėnulio kalendorių

Prabėgo pirmasis rudens mėnuo, kuris šiluma toli gražu nelepino, tačiau keletas saulėtų dienų leido pasidžiaugti gražiausiomis spalvomis besidažančiais medžiais bei nuimti didžiąją dalį derliaus. Intensyvūs sodo daržo darbai jau baigiasi, tačiau darbų prieš šaltąjį sezoną dar liko, ypač tiems, kurie dar nesuskubo ir neatliko rudeninio tręšimo.

1–4, 28–31 d. tinkamiausios dienos kasti šakniavaisines daržoves, svogūnines gėles, sodinti vaismedžius ir dekoratyvinius medžius bei dekoratyvinius krūmus, lauke žiemojančias svogūnines gėles, raugti daržoves. Svarbiausia sodinant vaismedžius, vaiskrūmius ar spygliuočius – tinkamai paruošti jų nuolatinio augimo vietą ir pasirinkti sveiką, stiprią šaknų sistemą suformavusį, sodinuką. Spygliuočių šaknys yra paviršinės, suaugusius į kuokštus, o sodinant augalą svarbu, kad jo šaknys nebūtų „plikos“ – šaknys turėtų būti su žemėmis ir drėgnos. Itin svarbu, kad duobė, į kurią sodinsite augalą būtų ne mažesnė už jo šaknų kuokštą. Jeigu augalus ketinate sodinti ne itin derlingoje – smėlingoje ar molingoje – žemėje, rekomenduojama iškasti didesnę duobę ir jos dugną užpildyti kokybiška kompostine žeme. Tokiam darbui itin tinkama „Agrochemos“ „Kompostinė žemė“, kuri pagerina lengvų ir sunkių gruntų struktūrą. „Kompostinė žemė” pagaminta iš kompostuoto aukštutinio tipo durpių ir galvijų mėšlo mišinio, praturtinta mineralinėmis trąšomis ir mikroelementais.

Pasodintą sodinuką reikia gausiai palaistyti vandeniu. Aplink augalo šaknis rekomenduojama paskleisti mulčiaus – mulčiuoti sodinukai lengviau prigyja ir greičiau auga. Gausiai laistyti pasodintus sodinukus rekomenduojama iki pat šalnų.

3–5, 6–11, 20–25, 31 d. Tinkamiausios įdirbti žemę, tręšti vaismedžius ir vaiskrūmius bei dekoratyvinius medžius ir krūmus rudeninėmis trąšomis, pjauti žolę, grėbti lapus, krauti kompostą, tręšti kambarines gėles. Rudeninis augalų tręšimas – būtinas žingsnis, ruošiantis ateinančiam šaltajam metų laikui. Klaidingai manoma, kad augalams prieš žiemą nebereikia papildomų maisto medžiagų, nes jie pereina į ramybės ir poilsio būseną. Iš tiesų, rudeninis tręšimas yra svarbus, nes jo dėka augalai sustiprėja ir tinkamai pasiruošia žiemojimui. Į supurentą žemę, ruošiant sodo augalus žiemai, būtina įterpti birių mineralinių trąšų, nes rudeninis tręšimas dar ir stiprina šaknis bei padeda augalams atgauti jėgas po derliaus subrandinimo. Rudeninį tręšimą reikėtų suspėti atlikti kol nepradėjo masiškai kristi lapai ir temperatūra nenukrito žemiau 5-7 laipsnių šilumos. Rudeniniam tręšimui skirtose trąšose turėtų būti mažiau azoto, nes jis skatina augimą ir prieš žiemą šio makroelemento augalams praktiškai nereikia, tačiau jose turi būti daugiau fosforo, kalio bei mikroelementų, tokių kaip geležis, boras, cinkas ir kt. Lietuviškose „Agrochemos“ biriose trąšose „Ruduo“ maisto medžiagos subalansuotos taip, kad aprūpintų sodo ir kitus augalus lengvai įsisavinamomis maisto medžiagomis ir skatintų cukrų kaupimąsi augaluose, nes tai didina augalų imunitetą ir padeda jiems lengviau peržiemoti. Trąšų normą pamatuoti nesudėtinga – žmogaus delne telpa apie 30 g. trąšų, o tokio kiekio pilnai užtenka patręšti žmogaus ūgio augalui. Jeigu vaismedis gerokai didesnis, trąšų normą galima padvigubinti, tačiau nereikėtų viršyti 90 g/m2. Trąšas rekomenduojama išbarstyti tolygiai paskleidžiant aplink vaismedžio ar vaiskrūmio kamieną maždaug tokiame plote, kokį užima pats augalas.

14–18 d. palankus metas sėti sideracinius augalus.

20–25 d. rekomenduojama sode skinti vaisius, lauke ir šiltnamyje imti daržovių viršūnėlių derlių, kirsti kopūstus.

5–7, 20–21 d. netinkamos dienos sėti ir sodinti daržoves, vaismedžius ir dekoratyvinius augalus.