Spalio 13-ąją pasaulyje minima Trąšų diena
2025 10 13
Trąšos yra gyvybiškai svarbi žemės ūkio dalis, nes pagrindinė jų užduotis – pamaitinti augalą ir gausinti derlių. Apskaičiuota, kad net pusė žmonijos maisto turi tik efektyvaus mineralinių trąšų naudojimo dėka.
Prognozuojama, jog per artimiausius 30 metų gyventojų žemėje padaugės nuo 7,5 iki 9,7 mlrd., todėl maisto poreikis ir toliau stipriai augs. Užauginti pakankamą kiekį maisto milijardams žmonių galima tik protingai naudojant trąšas ir investuojant į novatoriškų žemės ūkio technologijų kūrimą.
Už didžiausius pasiekimus žemės ūkyje ir trąšų gamyboje – Nobelio premijos
Spalio 13-ąją žemės ūkio sektoriaus ir trąšų gamybos asociacijos visame pasaulyje pasirinko siekiant pažymėti 1908 m. norvegų mokslininkų Haber-Bosch pateikto patento datą. Kone prieš šimtą metų Fritz Haber ir Carl Bosch patentavo amoniako sintezės iš ore esančio azoto procesą. Būtent šis išradimas, už kurį buvo suteikta Nobelio premija chemijos srityje, paskatino praėjusiojo amžiaus „Žaliąją revoliuciją“, kurios dėka daugelyje besivystančių šalių ženkliai pagerėjo gyventojų aprūpinimas maistu. „Žaliosios revoliucijos” pradininkas, naujų produktyvesnių ir ligoms atsparių javų veislių kūrėjas, JAV žemės ūkio mokslų daktaras, humanitaras Norman Ernest Borlaug 1970-aiais buvo apdovanotas Nobelio taikos premija.
Įdomūs faktai:
- Vieno žmogaus sunaudojamas maisto kiekis nuo XX amžiaus septintojo dešimtmečio išaugo 25 proc.
- XX amžiaus 5-ajame dešimtmetyje vienas ūkininkas galėjo išmaitinti 19 asmenų, šiandien, modernių technologijų dėka, 8 kartus daugiau – 155 asmenis.
- XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje viename hektare žemės užauginto derliaus pakakdavo išmaitinti 2 asmenis, pastaruoju metu – penkis.
- Kas minutę netenkame maždaug 4 hektarų dirbamos žemės, todėl vis mažesni dirbamos žemės plotai turės išmaitinti vis daugiau žmonių.