R. Garuckas: „Skystos trąšos – lašelinė augalui“

Nors Radviliškio rajono ūkininkas Rimantas Garuckas save vadina konservatyviu žmogumi, tačiau prisipažįsta nevengiantis bandymų ir eksperimentų. Būtent noras efektyviai panaudoti trąšas paskatino ūkininką domėtis skystųjų trąšų naudojimo galimybėmis ir pradėti naudoti jas savo ūkyje. „Jeigu ne „Agrochemos“ atstovai,  iš kurių sulaukiau daug patarimų ir naudingų rekomendacijų, skystąsias trąšas greičiausiai būčiau pradėjęs naudoti vėliau ir atsargiau. Tačiau su jų profesionalia pagalba, greitai atradau daug skystųjų trąšų naudojimo privalumų ir iki šiol esu jomis tikrai patenkintas“, – sako savo ūkyje lietuviškas skystąsias „Agrochemos“ trąšas KAS, KAS+S, ir Lyderis 9-9-9 naudojantis ūkininkas R. Garuckas. Šiemet ūkininkas, norėdamas pamatyti skirtumą tarp pasėlių, kurie buvo tręšti lietuviškomis skystomis, biriomis trąšomis ir netręšti visai, savo laukuose atliko bandymą ir sako, kad jo rezultatai nustebino net pačius trąšų specialistus. „Vienam rapsų pasėlių ruože įterpėm skystas trąšas, kitą barstėme biriomis, trečią palikom be trąšų – atlikome bandymą, kad įsitikintumėme trąšų efektyvumu. Šio bandymo rezultatai nustebino daugelį. Bandyminiuose laukeliuose augalai atrodo labai skirtingai pagal spalvą, augalų vešlumą ir ankštarų kiekį. Žiūrėdamas vizualiai, nesunkiai supranti su kuria tręšimo technologija mums pakeliui – lietuviškos skystos trąšos akivaizdus šio bandymo lyderis,“ – pasakojo R. Garuckas. R. Garucko atlikto bandymo rezultatai akivaizdūs – netręštame ruože rapsai žydėjo vėliau, netolygiai, pasėliai blyškesni ir silpnesni. Pats ūkininkas skystąsias trąšas vadina „augalų lašeline“ – tinkamai panaudojus, jos gali net prastos būklės pasėlį „pastatyti ant kojų“. „Daugelis ūkininkų mano, kad išbarsčius birias trąšas, jas augalas greitai pasisavina, bet augalų gyvenime ne visada taip būna, kaip mes įsivaizduojame, tam įtaką daro labai daug faktorių: pvz. trąšų tirpumas, dirvožemio drėgnumas, trąšų atstumas tarp jų ir šaknų ir t.t. Tręšiant pagrindinį tręšimą lokaliai skystomis trąšomis, daugelio šių faktorių galima išvengti. Skystos trąšos paduodamos šaknų zonoje, atpalaiduotos, tai yra ištirpę, augalui prieinamoje formoje. Tokia tręšimo technologija labai efektyvi nepalankiomis  gamtos sąlygomis“, – skystųjų trąšų privalumus vardijo ūkininkas R. Garuckas, skystomis trąšomis atliekantis  pagrindinį  rapsų tręšimą.

Pasak R. Garucko, norint išnaudoti visą skystųjų trąšų potencialą, reikia pasigilinti į jų naudojimo ypatumus ir technologiją. „Naudojant skystąsias trąšas svarbu yra ne tik jų norma, bet ir tręšimo laikas. Pagrindinę klaidą ūkininkai daro anksti pavasarį augalus tręšdami didelėmis normomis skystųjų trąšų, kol dirva nėra įšilus ir labai drėgna. Tada paprasčiausiai augalai yra apnuodijami azotu“, – teigia ilgametis „Agrochemos“ partneris ūkininkas R. Garuckas. „Pagal šių metų gegužės mėnesio Europos Komisijos strategijas žemės ūkiui, numatoma siekti 20 proc. sumažinti trąšų naudojimo normas, anksčiau ar vėliau ši direktyva bus priimta ir ją reikės vykdyti. Todėl tokiems sprendimams reikia ruoštis iš anksto, vienas iš sprendimo būdų yra skystos trąšos. Sėjant žieminį rapsą juostiniu būdu, tręšti ne visą lauką o tik tas juostas kur sėjamas rapsas, tą pačią technologiją galima taikyti ir runkeliams“, – teigia R. Garuckas. Anot R. Garucko, praėjo tie laikai, kai klausdavome ūkininkų: „kiek tonų kuli“? Dabar klausiame, kiek pelno sugebi gauti iš hektaro? Ne visada tonų kiekis proporcingas pelnui – svarbiausia, kad ūkininkavimas būtų „ekonomiškai naudingas“, o naudojant lietuviškas skystąsias „Agrochemos“ trąšas jis toks ir yra.