Pasėlių būklė ir priežiūros darbai 13-ąją savaitę

Atėjęs pavasaris skuba iš gilaus žiemos miego žadinti visa kas gyva. „Agrochemos“ specialistai, apžiūrėję žieminių rapsų ir kviečių pasėlius Pasvalio, Radviliškio, Panevėžio, Marijampolės rajonuose įsitikino, kad augalų vegetacijos pradžia – jau čia pat. Taigi, kokia situacija laukuose 13-ąją savaitę ir kokie svarbiausi darbai laukia netolimoje ateityje?

Žieminių rapsų vegetacija dar neprasidėjusi. Pietinėje Lietuvos dalyje, kur rapsas sėtas į ražienas be dirvos dirbimo, pradeda rodytis pirmos naujos šaknelės. Tačiau kai kurie ūkininkai jau ruošiasi tręšti pasėlius azotinėmis trąšomis, o kai kur jau beriamas amonio sulfatas. Jei šiandieninės orų prognozės nepasikeis, šios savaitės viduryje-pabaigoje turėtų atsinaujinti rapsų vegetacija. Kai augalai galės maitintis šaknimis, jiems bus itin svarbus nitratinis azotas (NO₃), taigi nuo šios savaitės vidurio, jeigu niekas nepasikeis, galima bus pradėti tręšimą salietra.

Pirmenybę teikiantys skystoms azotinėms trąšoms, dar turėtų luktelėti, nes KAS trąšos turi greitesnį poveikį ir dalis azoto iš jų į augalą patenka per lapus, todėl KAS-32 ir Lyderis N27 + S6 tręšimą rekomenduojama pradėti po Velykų, kai rapsas turės daugiau lapų paviršiaus. Pirmojo azotinio tręšimo amonio salietros norma turėtų būti 200-250 kg/ha, KAS-32 – 260 kg (200 l), Lyderis N27 + S6 – 300 kg (230 l).

Praėjus 2-5 dienom po tręšimo azoto trąšomis, pasėlius reikia nupurkšti mikroelementintinių trąšų LEADER 1 (5 kg/ha) + LEADER AMINO (1 l/ha) + LEADER RAPESEED (2  l/ha) mišiniu. Purškimas šiuo mišiniu stimuliuos rapsų augimą, o LEADER RAPESEED trąšose esantis maisto medžiagų kompleksas yra būtinas augalams, kol šaknynas silpnas bei dirva šalta ir maisto paėmimas dėl to šaknimis yra ribotas.

Ant žieminių rapsų šaknų jau pastebimi gausūs Kopūstinio šakninio paslėptastraublio pažeidimai. Nors šio kenkėjo žalingumo riba nenustatyta, jo daroma žala gali prišaukti didesnį pasėlių užsikrėtimą grybinėmis ligomis. Kovojant su šiuo kenkėju rudenį rekomenduojama naudoti insekticidą Decis Mega (norma – 0,125-0,15 l/ha), o geresniam rezultatui kartu su insekticidu reikėtų naudoti ir paviršiaus aktyvią medžiagą Pro Gold (bent 0,05 l/ha). Žieminių kviečių vegetacija stebėtuose laukuose Pasvalio, Radviliškio, Panevėžio, Marijampolės rajonuose dar neprasidėjo. Dauguma laukų (80-90 proc.) peržiemojo neblogai. Suskaičiuotas gyvų stiebelių skaičius laukuose svyruoja nuo 5,5 iki 7 mln./ha. Tankumo turėtų pakakti, svarbu išlaikyti esamą stiebų skaičių. Jei lauke mažiau kaip 6 mln./ha stiebų, reikia pasistengti padidinti šį skaičių augimo reguliatoriaus ir mikrotrąšų pagalba. Tręšimą azoto trąšomis rekomenduojama atidėti iki Velykų. Pirmo azotinio tręšimo amonio salietros norma galėtų būti 200 kg/ha, KAS-32 – 260 kg (200 l), Lyderis N30 + S2,5 – 260 kg (200 l).

Praėjus 2-5 dienom po tręšimo azoto trąšomis, kviečių pasėlius reikia purkšti mikroelementinių trąšų LEADER 1 (5 kg/ha) + LEADER AMINO (1 l/ha) + LEADER CEREALS (0,5  l/ha) mišiniu. Purškimas šiuo mišiniu stimuliuos javų augimą, o trąšose LEADER CEREALS esantis pagrindinių mikroelementų – mangano, cinko, vario – kompleksas yra būtinas augalams, kol šaknynas silpnas ir dirva šalta – maisto paėmimas šaknimis ribotas. Taigi, panašu, kad pasėliai atlaikė ilgos ir šaltos žiemos išbandymus ir netrukus atnaujins vegetaciją ir ims intensyviai augti. Ūkininkams dabar svarbiausia stebėti orus ir nepraleisti tinkamiausio laiko pasėlius patręšti bei pamaitinti mikroelementais. Tiesa, tręšiant skystosiomis ir mikroelementinėmis trąšomis reikia atkreipti dėmesį, kad naktį nebebūtų neigiamos temperatūros.