Papildomas tręšimas – kas daro įtaką grūdų kokybei?

Stabilus žemės ūkio gamybos vystymas, paremtas šiuolaikiniais moksliniais tyrimais, garantuoja saugų bei ekologiškai saugų šalies vystymąsi. Šiuolaikinės augalininkystės technologijos užtikrina stabilius aukštos kokybės derlingumus bei leidžia racionaliai naudoti dirvožemį. Pastaruoju metu aplinkos sauga vertinama kaip svarbiausia civilizacijos socialinio – ekonominio progreso sąlyga. Kiekvienas, dalyvaujantis žemės ūkio gamyboje, turi suprasti, kad gamybos intensyvinimas susijęs su antropogeniniu poveikiu biosferai. Kai kurie procesai negrįžtami ir jau matome pasekmes. Visų tikslas – diegti ekologiniu požiūriu saugias technologijas, optimizuojančias augalų produktyvumą ir gerinančias augalininkystės produkcijos kokybę. Žieminių kviečių augintojai kasmet siekia maksimalaus vietos sąlygomis grūdų derlingumo ir aukštos grūdų kokybės. Tačiau nevisuomet rezultatas tenkina augintojus. Diegiant žieminių kviečių auginimo technologijas, reikia įvertinti keletą veiksnių, turinčių įtakos augalų produktyvumui. Pirma – reikia įvertinti azoto trąšų įtaką. Vienai tonai žieminių kviečių derliaus reikia iki 30 kg azoto, priklausomai nuo formuojamos grūdų kokybės. Siekiant maksimalios grūdų kokybės, atsižvelgiant į prognozuojamą derlingumą bei dirvožemio kokybę, tonai derliaus planuojama 30 kg azoto, o žemesnės kokybės grūdams galima 20 – 22 kg azoto tonai derliaus. Auginant intensyvias veisles ir neužtikrinant aprūpinimo maisto medžiagomis, mažėja ne tik augalų produktyvumas, bet kartu blogėja grūdų kokybiniai rodikliai. Galima išberti maksimalias azoto normas, bet augalai gali jausti jo stygių dėl kitų priežasčių (dirvožemio savybių, maisto medžiagų balanso, drėgmės deficito, dirvožemio temperatūros ir t.t.), dėl to planuojant tręšimus reikia atsižvelgti į daugelį veiksnių. Pvz., ūkiuose su labai geromis dirvožemio savybėmis, planuojamam 8 t ha^-1 derlingumui, išberiama N₁₈₀, o kituose ūkiuose tiek atiduodama azoto trąšų fiziniu svoriu. Azoto trąšų normą reikia skaičiuoti planuojamam derlingumui ir būtinai atsižvelgti į augalų kaitą sėjomainoje bei dirvožemio savybes. Planuojant tręšimą, reikia įvertinti, kad skiriasi azoto trąšų mobilumas ir transformacijos intensyvumas dirvožemyje. Jei dirvožemio savybės neatitiks pasirinktos trąšų formos, galimi nuostoliai ne tik dėl tiesioginių maisto medžiagų nuostolių, bet ir dėl nesuformuoto augalų produktyvumo.  Dabar matome, kad laukuose atsiranda šviesios dėmės, sunku tikėtis, kad tręšimu pavyks ką nors pakeisti, nes tai daugiau dirvožemio savybių problema ir reikia pradėti nuo jų. Azoto trąšos išbertos anksti pavasarį skatina vegetatyvinės augalų masės augimą ir padeda išsaugoti šoninius ūglius, vėlesniuose tarpsniuose išbertos trąšos turi įtakos generatyvinių organų formavimuisi ir baltymų kaupimuisi grūduose. Palankiomis sąlygomis vėliavinio lapo tarpsniu išbertos azoto trąšos grūdų derlingumą padidins vidutiniškai 6 proc., tuo tarpu grūdų baltymingumas gali padidėti ir iki 12 proc. Vyraujant sausiems orams tręšimas ištirpintu karbamidu ir dar deriniuose su kitomis lapų trąšomis gali būti labai efektyvus. Ypač efektyvus tręšimas naudojant įvairius sensorius, padedančius racionaliau paskirstyti trąšas. Kiekvienu atveju reikėtų tartis su konsultantais. Antra – galima tręšti pagal rekomendacijas, viską atlikti tarsi laiku, bet pakanka derliaus nuėmimą pavėluoti 10 – 12  dienų ir derliaus nuostoliai neišvengiami. Netenkama ne tik derliaus, bet blogėja ir grūdų kokybiniai rodikliai. Dažnai sakoma, kad per kelias dienas nieko tiems grūdams neatsitiks. Paskaičiuota, kad esant 8 t ha^-1 žieminių kviečių grūdų derlingumui, per pirmąsias 5 dienas po pilnosios brandos, derlingumas vidutiniškai sumažėja 170 kg ha^-1. Per 10 dienų derlingumas sumažėja vidutiniškai 990 kg ha^-1. Derlingumas mažėja dėl mažėjančios 1000 grūdų masės, ji nuo 45,8 g per dešimt dienų sumažėja iki 42 g. Suprantama, kad blogėja ir kokybiniai rodikliai. Galima investuoti į tręšimą, augalų priežiūrą, bet reikia numatyti ir tikslų derliaus nuėmimo laiką, nes visos investicijos gali tapti nereikšmingomis. Grūdai pradeda dygti varpose, pirmiausiai prasideda slaptas dygimas, galima jo ir nepastebėti, bet grūdo viduje vyksta reikšmingi pokyčiai. Atsarginės maisto medžiagos virsta tirpiais junginiais reikalingais, dėl to mažėja baltymų kiekis. Trečia – labai svarbi auginamų kviečių veislė. Augintojai dažnai, rinkdamiesi veisles, pirmumą teikdavo derlingumui, vėliau pradėta atidžiau analizuoti žiemkentiškumo savybes, pastaruoju metu žiūrima, kad veislės būtų atsparios nepalankiems aplinkos veiksniams, produktyvios ir esant optimaliam bei subalansuotam tręšimui suformuotų maksimalų aukštos kokybės grūdų derlingumą. Ketvirta – grūdų kokybės rodikliai esmingai gali pablogėti dėl kenkėjų. Gali atrodyti, kad tai nereikšminga, tačiau augalus pažeidus kai kuriems kenkėjams, augale prasideda reikšmingi biocheminiai pokyčiai, nes į augalų vidų patenka specifiniai fermentai, galintys pakeisti grūdų kepamąsias savybes. Penkta – negalima pamiršti augalų apsaugos. Didžiausi derliaus nuostoliai būna dėl neracionalaus tręšimo, tačiau suformuotą derlių galima išsaugoti, tinkamai organizuojant augalų apsaugą. Ligų sukėlėjams pažeidus lapus ar varpas, augale prasideda procesai, dėl kurių anksčiau laiko bręsta grūdai, juose nesikaupia reikiamas baltymų kiekis, blogėja kepimo savybės. Kai kurie ligų sukėlėjai ypač jautrūs nesubalansuotam tręšimui azoto trąšomis, į tai reikia atsižvelgti, organizuojant žieminių kviečių tręšimą. Vytautas Liakas, VDU Žemės ūkio akademijos docentas „Agrochemos“ specialistai rekomenduoja:

Papildomam kokybiniam javų tręšimui, esant sausoms oro sąlygoms patartina naudoti skystas trąšas LYDERIS AMINO PLIUS. Skystos trąšos yra efektyvesnės ir geriau pasisavinamos augalų, be to, išvengiama azoto išgaravimo nuostolio. Šios skystosios amidinio azoto trąšos su amino rūgščių priedais, skirtos papildomam maistinių javų tręšimui per lapus javams esant pieninės brandos pabaigoje (50 l/ha^-1), siekiant padidinti baltymų kiekį grūduose. LYDERIS AMINO PLIUS efektyvios ir kitų augalų tręšimui per lapus vegetacijos metu (10-30 l/ha), tada jas galima maišyti su mikrotrąšomis, augalų apsaugos priemonėmis ir pan. Prieš maišant, jeigu nėra patirties, rekomenduojama atlikti testą.

Tuo tarpu jeigu kokybinio tręšimo metu, javams esant „vėliavinio“ lapo augimo stadijoje vyrauja drėgnas oras, galima rinktis lietuvišką amonio salietrą. Amonio salietros trąšos aprūpina augalą reikiamu azoto kiekiu, kuris yra ypač svarbus intensyvaus augalo augimo periodu. Tręšimo norma kviečiams kokybiniam tręšimui – 90-110 kg/ha.