Nuo CO₂ apskaitos iki saulės elektrinių: grūdų sektoriaus tvarumo matematika

Ar tvarumas grūdų sektoriuje yra tik naujas formalus reikalavimas, ar realus verslo modelio pokytis? Skaičiai rodo, kad pokytis jau vyksta. Saulės elektrinės elevatoriuose, išankstinė registracija uostuose, modernizuotos džiovyklos ir emisijų apskaita pagal Europos Sąjungos standartus – tai ne pavienės iniciatyvos, o kryptinga sektoriaus strategija, sprendimai, pagrįsti paprasta matematika. Įmonės, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) narės, tvarumo sprendimus integruoja į kasdienę savo veiklą, siekdamos ne tik mažinti poveikį aplinkai, bet ir stiprinti savo pozicijas tarptautinėse rinkose.

UAB „Agrochema“ nuolat investuoja į tvarumo priemones bendrovės elevatoriuose, pavyzdžiui, modernizuoja grūdų priėmimo ir džiovinimo procesus, siekdama mažinti keliamą poveikį aplinkai tiek technologinėmis, tiek edukacinėmis priemonėmis. Pagrindinis motyvas diegti tvarumo sprendimus bendrovėje – aplinkos apsaugos svarbumas ir ekonominis naudingumas“, – sako Gražvydas Mickevičius, „Agrochemos“ Darbų saugos ir kokybės skyriaus vadovas. Pasak jo, bendrovės grūdų elevatoriuose tvarumo priemonės įgyvendinamos trimis kryptimis: energetinis efektyvumas (elektra iš atsinaujinančių energijos šaltinių, džiovyklų modernizavimas), nuostolių mažinimas (grūdų išpylimo duobių modernizavimas, dulkių surinkimo sistemos), logistikos optimizavimas (srautų skirstymas, transporto ir krovos technikos kaita). Atnaujintuose „Agrochemos“ elevatoriuose pajungiamos ir eksploatuojamos saulės elektrinės, modernesnės ir efektyvesnės grūdų džiovyklos efektyviau naudoją kurą, todėl susidaro mažesnė emisija, o iš elektros tiekėjų perkama 100 proc. „žalioji energija“. Prie tvarumo iniciatyvų prisideda ir atnaujinama apšvietimo infrastruktūra, gerinama statinių šiluminė izoliacija ir sandarinimas, modernizuojamos grūdų išpylimo duobės, įrengiami uždari transporteriai, mažinantys kietųjų dalelių pasklidimą aplinkoje.

Skaidrumas ir atsekamumas – eksporto sąlyga

Didžioji dalis lietuviškų grūdų eksportuojama, todėl atsekamumo ir skaidrumo reikalavimai tampa esmine konkurencingumo sąlyga. Elevatoriuose įdiegtos vaizdo stebėjimo sistemos, skaitmeninami kokybės nustatymo procesai, integruojamos modernios IT technologijos. Tai svarbu ne tik vidaus kontrolei, bet ir tarptautiniams partneriams, kurie vertina tiekimo grandinės patikimumą. Įmonėse veikia tvarumo ir inovacijų komandos, integruojančios aplinkosauginius bei socialinius aspektus į kasdienius sprendimus.

Tvarumas – atsparumo ir konkurencingumo veiksnys

Žemės ūkis išlieka jautrus klimato pokyčiams, geopolitikai ir kainų svyravimams. Investicijos į atsinaujinančią energiją, logistikos optimizavimą, infrastruktūros modernizavimą ir skaidrumą mažina tiek aplinkosauginį pėdsaką, tiek verslo rizikas. Sektorius aiškiai rodo kryptį – tvarumas tampa integruota verslo strategijos dalimi, o ne atskiru projektu.

„Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos vienijamos įmonės puikiausiai supranta savo atsakomybę už aplinką, kurioje jos veikia, kurioje gyvena jų darbuotojai. Jau įprasta kasdienybe tapo įmonių reikmėms naudoti alternatyvią energiją, reikiamą jos kiekį pasigaminti iš saulės energijos, rinktis elektromobilius, žaliavas ir pagamintą produkciją transportuoti geležinkelio tinklu, taip siekiant sumažinti CO2 emisijas ir pan. Tačiau norėtųsi, kad šalyje priimami valstybės valdomų ir kontroliuojamų įmonių sprendimai netrukdytų įmonėms rinktis šias tvarias priemones, kad jie gerokai nedidintų veiklos kaštų“, – sako Karolis Šimas, LGPPA prezidentas.

Visas straipsnis: https://www.delfi.lt/multimedija/grudo-galia/nuo-co2-apskaitos-iki-saules-elektriniu-grudu-sektoriaus-tvarumo-matematika-120220182