Lietuviškų grūdų kokybė: vertė, į kurią reikia investuoti

Netikėtai gali paaiškėti, kad krimsdami pusryčių sumuštinį Ispanijoje ar besimėgaudami šviežiais kepiniais Belgijoje, valgote beveik lietuvišką produktą. Taip, tik retas keliaudamas susimąsto, kad Vokietijoje, Norvegijoje ar Portugalijoje skanaujamų gaminių žaliava, t. y. kviečiai, galėjo būti užauginti Lietuvoje.

Lietuviški kviečiai jau daugelį metų yra pasaulinės maisto grandinės dalis ir pasiekia Europos Sąjungos šalis, Jungtinę Karalystę, Skandinaviją, Afrikos regioną bei Artimuosius Rytus. Kalbinti Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) vienijamų įmonių atstovai tikino – mūsų šalyje užauginti grūdai pasaulyje gerai vertinami, nes yra pakankamai stabilios kokybės, atitinka aukštus Europos Sąjungos maisto saugos reikalavimus.

„Daugiausiai Lietuva eksportuoja kviečių. Jie vertinami dėl mažo mikotoksinų kiekio, stabilaus kritimo skaičiaus, konkurencingo baltymų ir glitimo kiekio. Lietuviškų kviečių minusas – dėl nepastovių oro sąlygų mums ne visada pavyksta išlaikyti parametrus, reikalingus aukščiausiai kepinių klasei“, – DELFI pasakojo Vaidas Stankevičius, UAB „Agrochema“ Grūdų kokybės skyriaus vadovas.

Kokybė – rodiklių visuma, o ne vienas parametras

Tarptautinėje prekyboje maistiniai kviečiai vertinami ne pagal vieną rodiklį, o pagal jų visumą. Pagrindiniai kokybiniai maistinių kviečių rodikliai: baltymai, drėgmė, šiukšlinių priemaišų kiekis, hektolitro masės rodiklis (saiko svoris), kritimų skaičius, glitimas, pažeistų grūdų skaičius, tešlos kilimo indeksai. Būtent nuo jų labai priklauso būsimo gaminio kokybė, pagal juos perdirbėjai ir gamintojai atsirenka, kurie grūdai tiks baltai duonai, kurie – sausainiams ar kitiems gaminiams.

Tad nenuostabu, kad grūdų kokybė stebima ir tiriama nuo jų supirkimo iki pardavimo ar eksportavimo.

„Superkant vertinama, ar grūdai atitinka Lietuvos Respublikos standarto nustatytus reikalavimus: laboratorijoje nustatoma grūdų kokybė (klasė), įvertinama, ar bus reikalingos papildomos paslaugos (džiovinimas, valymas). Jei grūdai yra drėgni ar turi per didelį priemaišų kiekį, jie valomi ir/arba džiovinami. Paruošti grūdai sandėliuojami. Sandėliuojant periodiškai stebima grūdų temperatūra, drėgmės kiekis, kenkėjai, mikotoksinai. Parduodant grūdus, jie turi atitikti pirkėjo ir perkančios šalies (importuotojos) reikalavimus. Tam atliekami pakartotiniai laboratoriniai tyrimai: grūdų kokybės, fitosanitariniai, grūdų saugos ir kiti. Eksportuojant grūdus nepriklausomi inspektoriai taip pat tikrina transporto priemonių švarą, kontroliuojamas grūdų kiekis, išrašomi atitinkami sertifikatai. Remiantis gautais tyrimų rezultatais išduodami kilmės, grūdų kokybės, fitosanitariniai sertifikatai“, – komentavo sudėtingą procesą V. Stankevičius.

LGPPA vienijamų įmonių laboratorijose naudojamos išmaniosios ir skaitmeninės technologijos: jutikliai nuotoliniu būdu leidžia stebėti grūdų temperatūrą, drėgmę, aruodinių kenkėjų atsiradimą, duomenys realiu laiku perduodami į valdymo sistemas; infraraudonųjų spindulių analize tiksliai nustatomi drėgmės, baltymų, krakmolo kiekiai. Automatiniais mėginių paėmėjais tiksliai ir teisingai paimamas mėginių kiekis, automatizuotais metodais nustatoma hektolitro masė, kritimo skaičius, mikotoksinų greitieji testai leidžia greitai nustatyti mikotoksinų kiekius ir pan.

Visi šie automatizuoti sprendimai ir išmaniosios technologijos leidžia sumažinti žmogiškojo faktoriaus įtaką, pagreitinti analizę ir užtikrinti didesnį rezultatų objektyvumą. Tai garantuoja, kad pirkėjus ir gamintojus pasiektų kokybiški, tiksliai konkrečiai klasei keliamus parametrus atitinkantys grūdai, o vartotojai galėtų mėgautis iš jų pagamintais produktais.