Kovo mėnesio darbai pagal Mėnulio kalendorių

Nepaisant nieko – pavasaris ateina. O su jo atėjimu, prasideda pavasarinių darbų maratonas, kuris gali būti geras būdas nukreipti mintis ir pabandyti pasisemti teigiamų emocijų. Po žiemos meto intensyviai pradedame daigų sėją, persodiname kambarinius augalus, pradedame pavasarinį vaiskrūmių, vaismedžių ir dekoratyvinių augalų tręšimą, šiltnamio paruošimo darbus. Pirmoji kovo pusė taip pat palanki krūmų ir gyvatvorių genėjimui, kamienų baltinimui ir daržovių sėjimui bei sodinimui. Antroje mėnesio pusėje tinkamas metas imtis priemonių prieš kenkėjus.

1 d. tinkamas laikas laistyti augalus, purkšti ir genėti aplūžusių krūmų šakas, tręšti augalus. Balinti medžių kamienus, kad neapdegintų pavasarinė saulė, nupurkškite karbamido tirpalu.

2 d. laistykite purkškite, tręškite augalus. Genėkite sergančius krūmus, medžius. Ypač palanku genėti gyvatvores.

3 d. tinkamas metas laistyti, purkšti, tręšti, sodinti, pikuoti lapines daržoves šildomuose šiltnamiuose ir ant palangės. Ypač tinkama diena valyti šulinius.

4-5 d. sėkite, sodinkite, pikuokite baklažanų, paprikų ir pomidorų daigus. Sodinkite vaismedžius, vaiskrūmius. Nuo braškių pašalinkite senus, parudusius lapus, nereikalingus ūsus, tvarkykite namus. NETINKAMA diena tręšti augalus.

Tiek pomidorų, tiek paprikų sėkloms labai svarbu pasirinkti tinkamą substratą, nes nuo jo priklauso ne tik augalų sudygimo laikas, bet ir daigų būklė. Substratas daigams turi būti laidus orui, purus, tinkamo rūgštingumo bei praturtintas mikroelementais bei kompleksinėmis trąšomis. Kaip tik toks yra „Agrochemos“ durpių substratas „Kompostinė žemė“.

Substratas prieš sėją sudrėkinamas, pomidorai sėjami 1,5-2 cm gylyje, paprikos – 0,5-1,5 cm. Reikia atkreipti dėmesį, kad pomidorai pikavimo nebijo ir net manoma, kad po jo sustiprėja, tuo tarpu paprikos priešingai – nemėgsta šaknų judinimo, tad geriau jas iš karto sėti po vieną sėklą į atskiras dėžutes ar vazonėlius – iš jų nesunkiai perkelsite augalą tiesiai į dirvą.

Pomidorai paprastai sudygsta per 4-6 dienas, paprikų daigų gali tekti palūkėti kiek ilgiau – 7-9 dienas. Pravartu daigus „pamaitinti“ mikroelementų tirpalu, kuriame būtų gausu jauniems augalams reikalingų maisto medžiagų – azoto, fosforo, kalio, kalcio, magnio, boro ir kt. Geras sprendimas pasirinkti visais šiais elementais turtingą mikroelementų tirpalą „Daigams“, kuris užtikrina pilnavertį augalo poreikių aprūpinimą svarbiausiomis medžiagomis ir yra itin tinkamas tiek paprikoms, tiek pomidorams. Beje, 18-24 val. pamirkius pomidorų ir paprikų sėklas šiame „Agrochemos“ mikroelementų tirpale prieš sėjimą, jos greičiau sudygs, jose bus sunaikinta dauguma grybelinių ligų sukėlėjų.

Po pikavimo persodinus pomidorus, juos patręšti būtina, tačiau skubėti nereikėtų. Pirmas tręšimas po pikiavimo turėtų būti atliktas praėjus maždaug 10-12 dienų.

Pomidorų daigai „keliauti“ į dirvą paprastai būna pasiruošę po 8-9 savaičių, tačiau reikia atsižvelgti į oro bei dirvožemio temperatūrą – pastaroji turėtų būti ne mažesnė kaip 10 laipsnių. Tuo tarpu kol galėsite perkelti paprikas į nuolatinę jų augimo vietą gali praeiti 60-80 dienų. Persodinimui į dirvą tinkami paprikų daigai turėtų būti apie 20 cm aukščio, išsišakoję, su nemažai lapelių ir net besimezgančiais žiedais. Persodindami paprikas į dirvą, stenkitės kuo mažiau judinti augalo šaknis, nes kaip jau minėta, paprikos to labai nemėgsta. Geriausiai dirvoje padarius duobutes perkelti augalą iš dėžutės ar indelio su visa žeme. Beje, prieš perkeliant pomidorų ir paprikų daigus į dirvą, rekomenduojama juos „pagrūdinti“ ir išnešti į lauką. Iš pradžių užtenka juos palikti pusdieniui, vėliau visai dienai, o prieš sodinimą – galima palikti ir per naktį.

Kai paprikos ir pomidorai „įsikuria“ nuolatinėje augimo vietoje, daugelis savo nuožiūra sprendžia, kaip dažnai juos tręšti – vieni tai daro reguliariai kas dvi savaites, kiti tręšia 4-5 kartus per sezoną.  Tačiau rekomenduoja pomidorus ir paprikas, kurie jau pradėjo auginti vaisius, tręšti bent kartą į dvi savaites. „Agrochemos“ birios trąšos „Pomidorams“ yra sukurtos specialiai paprikoms ir pomidorams auginamiems šiltnamyje ar lauke tręšti prieš sodinimą ir papildomai vasarą, jų intensyvaus augimo, žydėjimo, vaisių mezgimo ir derėjimo metu. Trąšos praturtintos kalciu, kuris suteikia auga­lams tvirtumo. Optimaliai subalansuotos trąšos užtikrina gerą pomidorų ir paprikų aprūpinimą lengvai įsisavinamomis maisto medžiagomis, normalų augimą, intensyvų žydėjimą ir derliaus mezgimą, gerina derliaus skonį ir prekinę išvaizdą.

6-7 d. sodinkite ir persodinkite dekoratyvinius medžius ir krūmus, gyvatvores, vaismedžius. Sėkite vienmetes ir daugiametes gėles, daržoves daigams, pikuokite augalus.

Daugelio vaismedžių sodinimas yra panašus. Duobės, į kurią sodinsite vaismedį, dydis priklauso ne tik nuo paties medelio dydžio bet ir nuo dirvos, kurioje jis augs. Jeigu žemė nėra itin derlinga, verta iškasti didesnę duobę, kad medelis lengviau prigytų ir galėtų iš dirvožemio pasiimti daugiau jam reikalingų maisto medžiagų. Optimalus duobės vaismedžiams diametras – apie 80 cm, gylis – 50 cm, vaiskrūmiams atitinkamai – 40 cm ir 25 cm. Duobės užpildui rekomenduojama naudoti kokybišką kompostinę žemę – tam puikiai tiks „Agrochemos“ „Kompostinė žemė“, kuria užpylus vaismedžio ar vaiskrūmio šaknis, augalas gaus jo augimui ir vystymuisi reikalingų mineralinių trąšų ir mikroelementų, kuriais praturtinta „Kompostinė žemė“.

Į duobę su žemių mišinių rekomenduojama įberti ir porą saujų kompleksinių mineralinių trąšų. Lietuviškos „Agrochemos“ trąšos „Vasara“, kuriose subalansuotos makro ir mikro maisto medžiagos, užtikrina optimalų augalų aprūpinimą lengvai ir greitai įsisavinamais maisto elementais, didina augalų atsparumą nepalankioms augimo sąlygoms, palankiai veikia augalų augimą ir derliaus formavimąsi, efektyvios bręstančiam derliui ir jo kokybei.

Paprastai pirmaisiais metais pilno tręšimo daugiamečiams augalams nereikia, tačiau reikia atsižvelgti į augalo būklę ir aplinkos sąlygas. Jeigu augalas pakankamai nesutvirtėja, prieš šaltąjį sezoną, vasaros pabaigoje galima jį patręšti nedideliu kiekiu tų pačių trąšų, kurias naudojote sodinant augalą.

Sudėjus žemių mišinį, į duobę įpilamas kibiras vandens, kad augalas nepritrūktų drėgmės. Sodinant vaismedį itin svarbu neužlenkti jo šaknų, nes jis gali neprigyti. Jeigu jos per ilgos ir į duobę netelpa – geriau jas apkarpyti. Taip pat žemėje reikia nepalikti oro tarpų, tad po kiekvieno žemės sluoksnio, supilto į sodinuko duobę, žemį reikia gerai pamindyti ar suploti kastuvu. Ant duobės viršaus užpilamas derlingas daržo žemės sluoksnis, likęs iškasus duobę. Pasodinus vaismedį ar vaiskrūmį, sodinuką reikėtų dar kartą palaistyti. Vasarą sodinuką gausiai palaistyti reikia bent kartą į savaitę. Jeigu vaismedžio sodinukas liaunas, jį pasodinus rekomenduojama pririšti prie įkaltų kuoliukų.

Šiltamėgiams augalams, tokiems kaip abrikosai, slyvos, persikai reikėtų parinkti saulėtą vietą, nuo vėjo apsaugotoje vietoje. Atstumai tarp vaismedžių priklauso nuo jų veislės – optimalus atstumas tarp vaismedžių 4-5 m, tarp vaiskrūmių – 1-2 m.

Pasodintus vaismedžius ir vaiskrūmius reikia genėti. Jei sodinukai be vainikėlių, patariama nukirpti viršūnę virš pumpuro maždaug 80–90 cm aukštyje nuo žemės. Sodinukų, kurių šakelės yra 60–70 cm aukštyje, genėti nereikia. Agrastų ir serbentų ūgliai patrumpinami paliekant virš žemės 2–3 pumpurus.

Vaismedžius ir vaiskrūmius pavasarį, dar neišsprogus pumpurams, reikėtų nupurkšti preparatais nuo ligų ir kenkėjų. Sodinukai būna jautrūs ir mažiau atsparūs, tad juos patariama profilaktiškai nupurkšti fungicidu, kai vidutinė kelių parų iš eilės temperatūra siekia 5–10 laipsnių šilumos. Vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukus nuo ligų gerai apsaugo fungicidai „SCORE 250 EC“ (2 ml į 10 l vandens), bei „TOPAS 100 EC“ (5 ml į 10 l vandens). Nuo kenkėjų taip pat galima nupurkšti insekticidu, skirtu vaismedžiams ir vaiskrūmiams, taip apsidraudžiant, kad medelių ar krūmelių neužpuls amarai, blakutės ar kiti kenkėjai.

8-10 d. sėkite, sodinkite vijoklines gėles, agurkus. Persodinkite kambarinius augalus. NETINKAMA diena laistyti, tręšti augalus.

Agurkų sėklos sėjamos gulsčiai, jas įterpiant 5 žemę 1-2 cm gylyje. Agurkai nepikiuojami, todėl reikia pasirūpinti, kad iš sėklos išaugęs daigas turėtų vietos augti iki pat perkėlimo į nuolatinę augimo vietą. Dar vienas svarbus dalykas – tinkamas substratas, kuriame augs agurkų daigai. Jis turi būti pagamintas iš kokybiškų sijotų smulkintų durpių ir praturtintas kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais. Tokį durpių substratą galite rasti „Agrochemos“ prekių sodui ir daržui asortimente.

Agurkų daigai augimo metu paprastai tręšiami 1 arba 2 kartus. Pirmą kartą jie tręšiami kai turi du tikruosius lapelius, antrą kartą patręšti reikėtų praėjus 10 dienų nuo pirmojo tręšimo. Daigams tręšti tinkamiausios mikroelementinės skystos trąšos, kurių pagrindinė užduotis – aprūpinti daigus pilnaverčiam augimui ir mitybai būtinomis medžiagomis – boru, kaliu, cinku ir kitais. „Agrochemos“ mikroelementų tirpalas „Daigams“ puikiai tinka tręšti tiek daržovių, tiek gėlių daigus, jo sudėtyje yra boro, cinko, mangano, vario, kobalto, molibdeno. Šie elementai užtikrina, kad viso augimo proceso metu augalui nepritrūktų reikalingų medžiagų.

Jeigu agurkų daigų lapai ima gelsti, gali būti, kad jų šaknims trūksta vietos, todėl reikėtų juos persodinti į didesnius indelius arba perkelti į nuolatinio augimo vietą. Kita priežastis, kodėl gali taip atsitikti – azoto trūkumas.  Mikroelementinėse trąšose azoto nėra, tad pradėjus gelsti lapams, tręšiant antrąjį kartą į mikroelementų tirpalą „Daigams“ įmaišykite šaukštą karbamido ir taip bus išspręstas azoto trūkumas.

Agurkai gana greitai sudygsta ir išauga iki reikiamo daigo dydžio, kad juos būtų galima perkelti į dirvą. Į šiltnamius agurkai paprastai perkeliami gegužės pradžioje. Prieš perkeliant agurkų daigus į šiltnamį, reikia pasirūpinti šiltnamio žeme, kad derlingame substrate sudygę daigai negautų šoko pasodinti į nusilpusią ir nebederlingą žemę. Jeigu ketinate pakeisti šiltnamio žemę, teks nukasti apie 30 cm senos šiltnamio žemės ir ant viršaus užpilti kokybiško „Agrochemos“ durpių substrato mišinio „Šiltnamiui“. Jeigu žemę esate neseniai pakeitę, užteks ją prieš sezoną tiesiog atnaujinti, sumaišant ją su substratu „Šiltnamiui“. Šis mišinys skirtas uždaro grunto augalams auginti, tačiau gali būti sėkmingai naudojamas ir darže, sode ar gėlyne. Dėl savo unikalių fizinių, cheminių ir mikrobiologinių savybių suaktyvina ir pagerina dirvos mikrofloros veiklą ir vystymąsi, teigiamai veikia sėklų ir daigų dygimą, stiprina šaknų sistemą, gerina dirvos struktūringumą, šilumos, vandens ir oro režimą. „Agrochema“ substratas „Šiltnamiui“ puikiai tiks ir tada, jeigu agurkų daigus sodinsite lauke – sodinant daigus dirvą supurenkite ir įmaišykite šio kokybiško durpių substrato.

Vasarą agurkai tręšiami 3-4 kartus. Juos tręšti palankiausia po laistymo arba lietaus, tuomet trąšos efektyviau įsisavinamos. Lietuviškos „Agrochemos“ trąšos „Agurkams“ tinkamos naudoti viso sezono metu – tiek intensyvaus augimo, tiek žydėjimo ir vaisių mezgimo metu. Šiose trąšose optimaliai subalansuotos makro ir mikro maisto medžiagos užtikrina gausų ir geros kokybės augalų derlių, gerina skonio savybes ir prekinę derliaus išvaizdą.

11-13 d. sėkite, sodinkite, pikuokite salierus, petražoles, salotas (išskyrus gūžines), špinatus, svogūnus. Laistykite kambarinius augalus. Tvarkykite sodą, aplinką.

14-15 d. sėkite, sodinkite, pikuokite daržoves, vaisius, augančius virš žemės. Pakeiskite šiltnamio gruntą, skiepykite vaismedžius, purenkite dirvą.

16-17 d. jeigu jau išėjęs pašalas, sodinkite vaismedžius, vaiskrūmius, dekoratyvinius augalus, gyvatvores, sodinukus, ūglius, persodinkite kambarines ir balkonines gėles. Pikuokite daigus, sėkite pomidorus, paprikas. NEPATARTINA sėti ir sodinti salotų, tręšti.

18 d. tinkama diena tręšti augalus, kad gausiai žydėtų.

Pavasarį augalams reikalingiausias azotas, kuris skatina augalų augimą ir užtikrina sveikatą. Kai augalams trūksta azoto, jie būna silpni, lapai ir spygliai ima geltonuoti, augalas tampa geibus ir paliegęs. Be azoto pavasarį augalams taip pat reikalingas kalis, fosforas, kalcis, kurie užtikrina šaknų formavimąsi,  sutvirtina augalų audinius, padeda formuotis pumpurams, suteikia sodrią spalvą bei padidina augalų atsparumą ligoms ir kenkėjams.

Labai svarbu, kad pavasarinis tręšimas būtų atliktas tinkamu metu. Jeigu augalus tręšite azotinėmis „Agrochemos“ trąšomis „Karbamidas“, vidutinė paros temperatūra turėtų būti maždaug 5 laipsniai šilumos. Karbamidas – viena populiariausių trąšų pasaulyje yra universali ir tinkama daugeliui sodo bei daržo augalų, medelių, daugiamečių gėlių. Ji užtikrina, kad augalai gautų pakankamą kiekį azoto, būtino augalo vegetacijai ir sklandžiam augimui bei vystymuisi. „Karbamido“ trąšas rekomenduojama įterpti į dirvą aplink augalo šaknis, nes paliktas paviršiuje, paveiktas saulės spindulių jis ima intensyviai garuoti ir tokiu būdu patiriamas azoto nuostolis.

Beje, „Karbamido“ tirpalu galima nupurkšti ir vaismedžius bei vaiskrūmius, taip apsaugant juos nuo grybinių ligų sukėlėjų, tačiau tai reikia padaryti ankstyvą pavasarį iki pumpurų skleidimosi.

Tuo tarpu jeigu rinksitės kompleksines „Agrochemos“ trąšas „Pavasaris“, vidutinė oro temperatūra jau turi siekti bent +10 laipsnių šilumos. Kad jos atliktų savo darbą ir augalus pamaitintų kaip tik įmanoma efektyviausiai, jas taip pat vertėtų įterpti į žemę ir nepalikti paviršiuje. Trąšų „Pavasaris“ granulės padengtos specialia polimerine medžiaga, mažinančia maisto medžiagų išplovimą iš dirvožemio. Tai daro įtaką lėtesniam trąšų tirpumui. Turėkite omenyje, kad birias trąšas augalai įsisavina per maždaug 10 dienų.

Pavasariniam tręšimui svarbu ne tik tinkamas laikas, bet ir trąšų normos. Tręšiant augalus reikia atsižvelgti į augalų dydį ir vadovautis trąšų normomis, nurodytomis ant trąšų pakuočių. Pavyzdžiui žieminiams ir daugiamečiams augalams pavasarį reikia 10-20 g/kv.m. „Karbamido“, tačiau jeigu augalai tręšiami vegetacijos metu, trąšų norma turi būti mažesnė – 5-10 g/kv.m.

20-21 d. sėkite gūžines salotas, pašalinkite serbentų šakeles su netipiškai išsipūtusiais pumpurais, jas sudeginkite – tai serbentinė erkutė.

22-24 d. sėkite ir persodinkite gumbinius salierus, petražoles, geltekles, porus, tręškite augalus. Daiginkite bulves, vežkite kompostą, mėšlą. Genėkite vaismedžius ir vaiskrūmius. Naikinkite kenkėjus, gyvenančius žemės paviršiuje. Tvarkykite, valykite šiltnamius ir rūsius.

25-26 d. palanki diena sėti, sodinti, tręšti šakniavaisius, naikinti žemėje gyvenančius kenkėjus. Nudenkite rožes, iškelkite iš saugyklų begonijas.

27-28 d. genėkite, tręškite žydinčius krūmus, kad sukrautų daug žiedų, palaistykite karbamido tirpalu. Tręškite daugiametes ir svogūnines gėles. Valykite rūsius, naikinkite namuose gyvenančius kenkėjus.

29-30 d. augalus laistykite, purkškite nuo ligų ir kenkėjų, genėkite krūmus, gyvatvores, tręškite augalus, naikinkite pelėsį.

31 d. tinkamas laikas sėti, sodinti šakniavaisius, genėti vaiskrūmius ir vaismedžius (prieš pat jaunatį), purkšti nuo ligų ir kenkėjų karbamido ar vario sulfato tirpalu. Tręškite vaismedžius ir vaiskrūmius.