Kas yra trąšos ir kam jų reikia?

Jeigu sodininko ar daržininko pasiteirautumėme, kokias trąšas jis laiko geresnėmis, neabejotinai susidarytų bent dvi „stovyklos“ – vieni pirmenybę teikia organinėms – natūralioms trąšoms, kiti linkę rinktis mineralines trąšas, kurios, pasak jų, yra gerokai veiksmingesnės. Tačiau jeigu tą klausimą užduotumėme augalams, jie greičiausiai nematytų didelio skirtumo – augalams maisto medžiagos yra maisto medžiagos ir nesvarbu, iš kokių trąšų jos gautos. Taigi, pagrindinė tiek organinių, tiek mineralinių ar bakterinių trąšų užduotis – pamaitinti augalą. Bet kuris augalas yra gyvas organizmas ir tam, kad jis augtų, vystytųsi, duotų derlių, jam reikalingos maisto medžiagos, kurias jie pasisavina per lapus arba per šaknis. Per lapus augalai pasisavina jų augimui būtiną anglies dioksidą ir nedidelį kiekį kitų mineralinių medžiagų, tačiau pagrindinis, augalui reikalingas maistas, ateina iš dirvožemio per augalo šaknis. Kuo dirvožemis turtingesnis ir derlingesnis, tuo daugiau augalams reikalingų maisto medžiagų jame yra. Tačiau nemažai augalų auga ir mažai derlingame arba derlingumą jau praradusiame dirvožemyje, iš kurio visų jiems reikiamų medžiagų jie gauti tiesiog nebegali. Štai čia į pagalbą ir pasitelkiamos trąšos, kurios padeda augalui gauti trūkstamų medžiagų. Norint tiksliai nustatyti, kokių maisto elementų trūksta augalui, rekomenduojama atlikti agrocheminius dirvos tyrimus, kurie padės atsakyti ir į klausimą, kiek ir kokių trąšų reikėtų naudoti, tam kad augalas būtų aprūpintas visais jam reikalingais mikro ir makroelementais. Tačiau jeigu tokių tyrimų atlikti nėra galimybės, pats augalas mums dažnai parodo, ko jam trūksta – ima gelsti jo lapai ar spygliai, jis lėtai auga, nemezga vaisių, tampa paliegęs ir silpnas. Šie požymiai signalizuoja, kad augalas „badauja“ ir jam trūksta tam tikros maisto medžiagos. Trąšose esančios, augalams reikalingos maisto medžiagos, skirstomos į dvi pagrindines grupes – makroelementus, tokius kaip azotas, siera, fosforas, kalis, magnis, kalcis, o kiti elementai, tokie kaip manganas, varis, boras, geležis, cinkas ir kt. – priskiriami mikroelementų grupei. Jeigu augalui trūksta vienos konkrečios maisto medžiagos – tarkime, azoto, jam pamaitinti užtenka vienkomponenčių (vienanarių) trąšų – t.y. trąšų, turinčių vieną pagrindinį elementą – šiuo atveju azotą. Tuo tarpu jeigu nesate tikri, kad trūksta vienos konkrečios maisto medžiagos, geriau rinktis kompleksines mineralines trąšas, kuriose yra du ir daugiau elementų – pvz. NPK trąšos. Taip bus sutaupyta ir laiko, ir pinigų, nes nereikės kelis kartus tręšti keliomis skirtingomis vienkomponentinėmis trąšomis. Trąšos augalams itin reikalingos vegetacijos pradžioje – jos padeda susiformuoti stipresnėms šaknims taip sutvirtindamos ir patį augalą, kuris vėliau tampa atsparesnis nepalankioms augimo sąlygoms, ligoms, bei duoda gausesnį ir kokybiškesnį derlių. Dar mineralinės trąšos skirstomos į birias ir skystas trąšas. Sunku būtų atsakyti į klausimą, kurias iš jų geriau rinktis – paprastai kiekvienas sodininkas ar daržininkas tai nusprendžia individualiai. Tačiau reikia pabrėžti, kad birios mineralinės trąšos tirpsta lėčiau, todėl maisto medžiagos iš dirvožemio ne taip greitai išplaunamos, tačiau jas sunkiau tolygiai paskleisti – vienoje vietoje jų gali nukristi daugiau, kitoje – vos kelios granulės. Tuo tarpu skystąsias trąšas, kuriose maisto medžiagos jau yra ištirpusios, augalai pasisavina greičiau už birias, tačiau jų maisto medžiagos lengviau išplaunamos iš dirvožemio, tad jos tinkamesnės papildomam tręšimui – kai reikia greitai pašalinti tam tikrų maisto medžiagų trūkumą. Kokybiškos lietuviškos mineralinės trąšos yra gaminamos atsakingai, kartu su mokslininkų pagalba parenkami subalansuoti maisto medžiagų kiekiai, elementų santykis trąšose, atsižvelgiama į reikalingas augalams normas, sudaromos tikslios trąšų naudojimo rekomendacijos, kurios nekenktų augalui ir aplinkai. Trąšų trūkumas gali būti ne mažiau kenksmingas už jų perteklių, todėl labai svarbu trąšas naudoti taip, kaip nurodo gamintojas ir neviršyti rekomenduojamų normų. Kokybiškos, tinkamu laiku ir neviršijant rekomenduojamų normų naudojamos trąšos „neapnuodija“ dirvožemio, nekenkia gamtai ar augalui ir nepaverčia derliaus „cheminiu“.

Taigi, rinkitės kokybiškas, laiko patikrintų ir pasitikėjimą pelniusių gamintojų trąšas, laikykitės nurodytų naudojimo rekomendacijų ir galėsite džiaugtis gražiais, stipriais ir derlingais augalais. Lietuviškų kokybiškų sodo daržo trąšų ir kitų produktų galite įsigyti čia. Norėdami sužinoti daugiau „Agrochemos“ naujienų, įdomių faktų, gauti naudingų patarimų apie sodo ir daržo augalų, kambarinių gėlių priežiūrą, tinkamų produktų pasirinkimą ir naudojimą, registruokitės čia: