Karo Ukrainoje poveikis trąšų rinkai

Vasario 24 d. prasidėjęs karas Ukrainoje padarė reikšmingą poveikį daugumai pasaulio šalių ekonomikų, praktiškai visiems sektoriams. Kaip karas paveikė trąšų rinką ir ko galime tikėtis šį sezoną?

KARIAUJANČIOS ŠALYS

Rusija ir Ukraina yra svarbios javų eksportuotojos: šių šalių kukurūzų eksportas sudaro apie 20 proc. viso pasaulinio eksporto, kviečių – 30 proc. IHS Markit duomenimis, Rusija užima apie 13 proc. trąšoms reikalingų žaliavų pasaulinės rinkos ir apie 16 proc. jau pagamintų trąšų.

Rusijoje gaminami visi pagrindiniai maisto elementai, reikalingi augalams: fosforas, azotas ir kalis. Hidrokarbonatai ir siera – vienos pagrindinių žaliavų trąšoms gaminti – taip pat išgaunamos pačioje Rusijoje. Be to – šalis yra viena didžiausių ir svarbiausių naftos ir dujų gamintojų pasaulyje. Turėdama šiuos resursus, Rusija yra visiškai „save išlaikanti“ trąšų gamintoja bei svarbi eksportuotoja ir pasaulio taikomos sankcijos Rusijos trąšų rinkai didelės įtakos neturės.

Ukraina pasaulinėje azoto trąšų rinkoje yra svarbi, tačiau jei gamyba šalies viduje sustos, o trąšas teks importuoti, susiduriant su logistikos trikdžiams, Ukrainos žemės ūkiui užauginti reikalingą derlių bus sudėtinga.

Karui tebesitęsiant, trąšų gamintojai Ukrainoje gali toliau mažinti gamybą, taip pat šalis gali susidurti su gamyklų infrastruktūros bei atsargų sunaikinimu. Kyla pavojus, kad 2022 metų sėjai bei derliui tai turės reikšmingos neigiamos įtakos, grūdų kainos taip pat stipriai augs.

AZOTO RINKA

Amonio salietra (AN). Eksportuojama Rusiška AN užima apie 45% viso pasaulio AN rinkos. Beveik 50% Rusijos  eksportuojamos AN keliauja į Braziliją, kurios importas iš Rusijos sudaro net 96 proc. visos importuojamos AN. Kol kas nėra žinoma, kokią poziciją dėl sankcijų Rusijai priims Brazilija, bet jei ji nuspręs sankcijų paisyti, šaliai tektų ieškoti iš kur importuoti AN, pakeisti AN skystomis azotinėmis trąšomis KAS ar kitomis trąšomis arba didinti vietinę gamybą.

Esminiai pokyčiai AN rinkoje:

• Augančios dujų kainos privertė didelę dalį Europos gamintojų atsitraukti iš rinkos, sustabdyti pardavimus. Stipriai pakilus kainoms, teko mažinti gamybos pajėgumus.
• Tiek gamintojai, tiek logistikos įmonės vengia bendradarbiauti su Rusija.
• Rusija tęsia trąšų eksporto ribojimus, tik Rusijai ,,draugiškos“ šalys tęs bendradarbiavimą ir galės įsigyti rusiškų trąšų.

Rusijoje pagamintos skystos azotinės trąšos KAS užima apie 26 proc. pasaulinės KAS trąšų rinkos. Pagrindinė šalis, į kurią Rusija eksportuoja KAS trąšas, yra JAV. Pastaroji iš Rusijos įsigyja apie 65 proc. visų Rusijoje pagaminamų KAS trąšų. Kitos šalys, importuojančios didelius KAS kiekius iš Rusijos, yra Australija ir Argentina. Manoma, kad dėl antidempingo mokesčių Rusijai, importas į JAV 2022 m. turėtų smarkiai sumažėti. Jei Argentina ir Australija nuspręstų taikyti sankcijas Rusijai, šioms šalims taip pat tektų rinktis importuoti daugiau KAS iš Europos ar kitų šalių, ieškoti alternatyvių produktų arba maksimaliai didinti vietinę gamybą.

Kalcio amonio salietra (KAN) yra Europoje dominuojančios trąšos ir tik 4 proc. KAN į Europą yra importuojama iš Rusijos. Sankcijos neturėtų padaryti įtakos Europos KAN rinkai.

Apibendrinant situaciją azoto trąšų rinkoje:

• Azoto trąšų gamyklos yra priklausomos nuo amoniako tiekimo tęstinumo, kurį teks palaikyti perkant ne rusiškas žaliavas.
• Kai kurių trąšų rinkos, ypač naudojančios didelius kiekius nitratų, kaip pavyzdžiui KAS, gali susidurti su prekių trūkumu.
• Labiausiai karas palies AN ir KAS rinkas, kadangi Rusija yra stambi šių trąšų eksportuotoja.
• Dėl brangstančių žaliavų, logistikos įkainių, trąšų kainų mažėjimas yra menkai tikėtinas antrame 2022 m. ketvirtyje.

FOSFORAS

Rusija yra viena iš svarbesnių fosforo rinkos „žaidėjų“: 2020 metais šalis buvo ketvirta tarp didžiausių fosforo uolienų gavėjų, trečia – tarp didžiausių fosforo trąšų eksportuotojų. Rusijos, kaip eksportuotojos, svarba išaugo dar labiau, kai Kinija (didžiausia pasaulio fosforo trąšų gamintoja ir eksportuotoja) paskelbė griežtesnius ribojimus trąšų eksportui iki 2022 m. gegužės mėnesio.

Didžiąją dalį trąšų Rusija eksportuoja į Braziliją, Indiją bei Kiniją, taip pat į Europą. Panašu, kad Indija, Kinija bei centrinės Azijos šalys nėra linkusios taikyti sankcijų Rusijai, kadangi prioritetą teikia importui būtent iš šios šalies. Jei Brazilija neatsisakys iš Rusijos importuojamo fosforo trąšų kiekio, kitų šalių, pvz. Maroko, gamintojai galės pasiūlyti fosforo kitoms rinkoms.

Rusija yra svarbi žaliavų eksportuotoja: nuo rusiškos fosfatų uolienos yra priklausomi fosforo trąšų gamintojai Norvegijoje, Belgijoje, Lietuvoje, Rumunijoje, Baltarusijoje, kiek mažiau Ukrainoje. Jiems teks ieškoti alternatyvių tiekėjų arba tęsti bendradarbiavimą su Rusija, o artimiausia alternatyva rusiškai fosfato uolienai yra Pietų Afrikoje.

KALIS

Kalio trąšų rinka gali patirti daugiausiai pokyčių. Rinkos dar nespėjusios atsigauti po baltarusiškos produkcijos sankcionavimo susiduria su potencialu prekių trūkumu iš Rusijos ir Baltarusijos. Pastarosios šalys sudaro apie 40 proc. viso pasaulio kalio gamybos. Kol kas tiesioginių sankcijų nėra, tačiau jau susiduriama su realiais krovinių pervežimo iššūkiais.

Daugiausiai kalio Rusija eksportuodavo į Braziliją, Kiniją, JAV, Indoneziją ir Malaiziją. Tikėtina, kad sankcijos skaudžiausiai atsilieps JAV ir Europos rinkoms. IHS Markit skaičiavimais, 28 proc. Rusijos eksportuojamo kalio bus paveikti sankcijų, 23 proc. – įtakos nepatirs, o dėl likusių 49 proc. kol kas nėra aišku. Brazilija, kaip ir fosforo trąšų rinkoje, žais svarbiausią vaidmenį kalio rinkos balanse. Rusija ir Baltarusija sudaro beveik 50 proc. viso Brazilijos importo, taigi, lengvai tokio kiekio pakeisti nepavyks. Kai kurioms šalims gali būti labai sunku surasti alternatyvius kalio tiekėjus.

Kanada galėtų pabandyti padidinti kalio gamybą, tačiau maksimalus padidėjimas būtų tik 4 mln. tonų, o tai kompensuotų vos 5 proc. trūkumo, kuris gali susidaryti.

Apibendrinant:

• Belarusian Potash Company (BPC) dėl negalėjimo trąšas eksportuoti per Lietuvą ir Ukrainą paskelbė force majeure.
• Neužtikrinta/negarantuota pasiūla iš Rusijos ir Baltarusijos verčia kai kuriuos tiekėjus atsitraukti su pardavimais ir didinti kainas.
• Potencialus eksporto stabdymas per Baltijos jūrą dar „augina“ kainas.
• Stipriai sumažėjusi pasiūla lemia spartų kainų augimą. 2009 metais kalio trąšų kainoms pasiekus rekordus jų suvartojimas pasaulyje krito 45%. Prognozuojama, kad panaši situacija kartosis ir šiemet.

Trąšų rinkos apžvalgą pagal užsienio apžvalgininkų ir IHS Markit duomenis parengė „Agrochemos“ vadybininkas Arnoldas Kemzūra.