Ką daryti, kad vejoje nebūtų samanų?
2023 04 26
Kai kurie natūralistinių želdynų specialistai, o kartais ir patys sodybų šeimininkai nesibodi samanomis vejoje. Bet jeigu jūs preciziškai rūpinatės savo aplinkos žaliuoju kilimu, samanos suardo vientisumą ir vejos grožį. Kita vertus, samanota veja neatspari mindymui, žiemą ar vėlai rudenį, kai samanos apnyksta, tuose ištėjusiuose plotuose būna purvo. Ką daryti?
Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kodėl samanos auga vejoje. Dažniausios priežastys yra: pavėsis, suslėgta, labai drėgna, nederlinga žemė. Kartais užtenka pakalkinti veją, jeigu dirvožemio pH yra mažesnis negu 5,5.
Jeigu problema vis dėlto ne dirvos rūgštumas, tada veją reikia šukuoti, skarifikuoti (aeruoti) ir patręšti. Taigi, jeigu dirva yra nelaidi, sunki, joje užsistovi vanduo, ji gali būti sumindyta, tuomet vejos šaknys negauna pakankamai oro ir veją nugali samanos.
Pirmiausia pavasarį veją reikia skarifikuoti. Taip mechaniškai ištrauksime samanas. Likusios po skarifikavimo paruduos, teliks jas išgrėbti. Galima veją aeruoti: subadyti dirvą 10–15 cm gylyje.
Kitas etapas – pastiprinti veją. Čia jums padės „Samanotų vejų trąšos“. Pirmam tręšimui skirtas azoto ir sieros trąšų mišinys su svarbiausiais mikroelementais stimuliuos vejos augimą, ji taps atsparesnė. Atsižvelgdami į vejos samanotumo lygį trąšas tolygiai išbarstykite samanotoje vejoje nuo 15 iki 25 g/m². Pakartotinai patręškite maždaug po 7–10 dienų.
Tręšimo efektas bus greitesnis, jeigu samanotos vietos bus laistomos vandens ir trąšų tirpalu: 80-130 g trąšų išmaišius 10-yje litrų vandens. Rekomenduojamas tirpalo kiekis – 1 litras į 1 m².
Pirmą tręšimą rekomenduojame atlikti nuo balandžio vidurio iki gegužės pabaigos.
Jeigu norite, kad jūsų lauko „kilimas“ būtų sodriai žalias, tankus ir išpuoselėtas, rekomenduojame tręšti „Vejų trąšomis“.
Optimaliai subalansuotos maisto medžiagos užtikrins vešlumą ir sodrią spalvą, didins atsparumą sausrai.
Tegul aplinka džiugina mus!