Išradimas, išgelbėjęs pasaulį nuo bado

„1907 metais Haberis pirmasis išgavo azotą – pagrindinę augalų medžiagą, būtiną jiems augti, – tiesiai iš oro. Taip per vieną naktį išsisprendė trąšų trūkumas, dėl kurio amžiaus pradžioje kilo iki tol neregėto visuotinio bado grėsmė; jei ne Haberis, šimtai milijonų žmonių, anksčiau priklausiusių nuo natūralių medžiagų, tokių kaip guanas ir salietra, kuriais tręšdavo savo pasėlius, galėjo mirti nuo maisto trūkumo. Ankstesniais metais nepasotinamas Europos poreikis paskatino anglų gaujas keliauti į Egiptą plėšti senovės faraonų katakombas ne dėl aukso, papuošalų ar antikvarinių daiktų, o dėl azoto, esančio tūkstančio vergų, palaidotų kartu su Nilo karaliais, kad tarnautų jiems net po mirties, kauluose. <…> Tai, ką Haberis sukūrė laboratorijoje, Vokietijos chemijos milžinės vyriausiasis inžinierius Carlas Boschas pavertė pramoniniu procesu, įgalinančiu pagaminti šimtus tonų azoto mažo miestelio dydžio gamykloje su daugiau nei penkiasdešimt tūkstančių darbininkų. Haberio ir Boscho darbo procesas buvo svarbiausias amžiaus cheminis atradimas: padvigubinus turimą azoto kiekį, įvyko demografinis sprogimas ir mažiau nei per šimtą metų žmonių populiacija išaugo nuo 1,6 iki 7 milijardų. Šiandien apie penkiasdešimt azoto atomų mūsų kūnuose sukurta dirbtinai, o daugiau nei pusė pasaulio gyventojų yra priklausomi nuo maisto, kuris buvo užaugintas naudojant trąšas, pagamintas remiantis Haberio išradimu.  Šiuolaikinis pasaulis negalėtų egzistuoti, jei ne žmogus, kuris, pasak to meto spaudos, „išgavo duoną iš oro.“

Taip apie vieną didžiausių žmonijos išradimų savo knygoje „Kai liaujamės suprasti pasaulį“ rašo Čilės rašytojas Benjamin Labatut, o šiandien minima Pasaulinė trąšų diena.

Tai ir mūsų įmonės profesinė šventė, nes esame azotinių trąšų gamintoja ir platintoja.

Pasaulinė trąšų diena pradėta švęsti prisimenant minėto vokiečių chemiko Fritzo Haberio atliktą išradimą, kada jis suskystino azotą, o 1909 m. sukūrė amoniako gamybos iš oro azoto būdą. Šį būdą vėliau patobulino taip pat vokiečių mokslininkas Carlas Bochas. Už šį dviejų mokslininkų išradimą (vadintą Haberio-Bocho procesu) 1918 m. buvo suteikta chemijos srities Nobelio premija.

Simboliška, kad spalio 14-ioji šiemet yra Derliaus diena. Be trąšų, ar jos būtų cheminės, ar natūralios kilmės, negausime našaus derliaus, kuris išmaitintų žmoniją. Turime padėkoti Lietuvos žemdirbiams, žemės ūkio produkcijos perdirbėjams, žemės ūkio mokslo atstovams ir kitiems, kurie nenuilstamai dirba, kad gautume pakankamai šviežio, skanaus ir sveiko maisto. O mes prisidedame turtindami ir papildydami savo Žemę.