CBAM mokestis skatins rinką judėti efektyvumo kryptimi

Lietuvos grūdų auginimo sektorius savo konkurencingumą tarptautinėse rinkose jau daugelį metų išlaiko dėl to, kad geba dirbti itin efektyviai – gausų derlių užauginti palyginti mažais kaštais. Ūkiuose didesniam derlingumui pasiekti pasitelkiami natūralūs metodai, o siekiant tręšti tiksliai ir taupiai naudojamos modernios technologijos ir dirvožemio tyrimai. Žemdirbiai teigia, kad gebėjimas prisitaikyti prie augančių veiklos sąnaudų šiomis dienomis kaip niekad aktualus, mat išlaidas gali kilstelti numatomas anglies dioksido muitas trąšoms iš trečiųjų šalių.

Grūdų augintojams ypač aktualus nuo šių metų trečiosiose šalyse gaminamoms trąšoms taikomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM), dar vadinamas anglies dioksido muitu (angl. CBAM). Pagrindinis CBAM tikslas – mažinti trąšų gamybos sektoriaus CO₂ emisijas. Siekdami išlikti konkurencingi ir mokėti kuo mažesnį CBAM mokestį visi trąšų gamintojai turėtų būti suinteresuoti veikti tvariau.

Tiesa, po Briuselyje vykusio neeilinio ES žemės ūkio ministrų susitikimo Europos Komisija (EK) pranešė, kad netrukus bus pateiktos gairės dėl naujos priemonės, kuri leistų bent laikinai sustabdyti CBAM taikymą tam tikroms prekėms, įskaitant trąšas.

EK taip pat pasiūlys laikinai sustabdyti likusius didžiausio palankumo režimo (MFN) muitus amoniakui, karbamidui ir, esant poreikiui, kitoms trąšoms. Teigiama, kad ši priemonė iš esmės kompensuotų sąnaudas, susijusias su CBAM taikymu.

EK taip pat paskelbė ir toliau atidžiai stebėsianti trąšų kainas. Be to, antrąjį šių metų ketvirtį planuojama pristatyti trąšų sektoriaus veiksmų planą, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama rinkos skaidrumui, perdirbtų maistinių medžiagų ir alternatyvių žaliavų plėtrai bei galimiems reguliavimo pakeitimams.

Lina Magilevičienė, „Agrochemos“ pardavimų vadovė, DELFI straipsnyje pastebi, kad nors šis mokestis būtų taikomas importuotojams, palaipsniui jis atsispindėtų visų gamintojų trąšų kainose.

„Didžiausią įtaką jis turėtų trąšoms iš trečiųjų šalių, kur gamyba yra labiau tarši, o tai reiškia, kad pigios trąšos iš šių šalių nebebus tokios pigios. Ūkininkams bet kokiu atveju visada reikia vertinti ne tik tonos trąšų kainą, bet ir trąšose esančių maisto medžiagų formas bei jų pasisavinimą dirvoje“, – teigia bendrovės atstovė.

Grūdų augintojai skaičiuoja, kad remiantis esama CBAM muito versija, azotinių trąšų kaina šiemet dėl muito turėtų kilti apie 20 proc., o grūdinių kultūrų savikainą tai išaugintų apie 10 proc. Tačiau po pastarojo EK sprendimo šie skaičiavimai gali koreguotis.

L. Magilevičienės manymu, muitas skatins rinką judėti efektyvumo kryptimi: tikėtina, kad tiek gamintojai, tiek pirkėjai daugiau dėmesio skirs trąšoms, kurias augalai geriau pasisavina, tad tą patį rezultatą galima pasiekti naudojant mažesnius kiekius.

Pašnekovė teigia, kad kokybiškų ir efektyvių trąšų rinkoje visada buvo, tačiau jos ne visiems atrodė patrauklios dėl aukštesnės kainos. Kainoms didėjant, pasak jos, ūkininkams teks priimti sprendimus, kurie padidintų trąšų naudojimo efektyvumą ir sumažintų sąnaudas. Pavyzdžiui, reikės atlikti dirvožemio tyrimus, kurie leis tiksliai žinoti, kiek ir kokių trąšų dirbamam laukui iš tiesų reikia.

„Svarbiausia – trąšų pirkimą planuoti iš anksto ir jas įsigyti dalimis. Pirkimus reikėtų derinti su bendru ūkio finansiniu planu, taip pat skaidyti rizikas fiksuojant grūdų derliaus kainas. Vertėtų išlikti lankstiems, nesikoncentruoti į vieną produktą ar kilmės šalį, perkant trąšas konsultuotis su agronomais. Gerai suplanuoti sprendimai leidžia sušvelninti kainų svyravimus“, – pataria „Agrochemos“ atstovė.