Beprasidedanti javapjūtė – kokia situacija laukuose?

Šaltas ir lietingas pavasaris, pavėluoti purškimai augalų apsaugos priemonėmis, mažesnės tręšimo normos ir prieš savaitę praūžusi audra neigiamai atsiliepė šiųmečiam derliui ir jo kokybei. Kol į elevatorių atvyksta pirmosios tonos naujojo derliaus grūdų, o daugelyje rajonų kombainai dar tik ruošiasi išriedėti į laukus, apžvelkime, kaip atrodo bręsti baigiantys pasėliai.

Žieminiai javai šiuo metu įvairiuose šalies regionuose atrodo labai skirtingai. Prieš kiek daugiau kaip savaitę praūžusi audra, kurios metu per dieną iškrito pusės mėnesio kritulių norma ir siautęs vėjęs stipriai išguldė javus, kainavo maždaug pusę milijono tonų grūdų derliaus. Ypač nukentėjo senesnės selekcijos veislės, kurios nesugebėjo atsilaikyti stipriam vėjui ir gausiems krituliams. Net jeigu laiku buvo naudotas augimo reguliatorius ir pasirinkta žemaūgė javų veislė, prieš tokias gamtos stichijas atsilaikyti sunku. Šiuo metu išgulusiam pasėliui didėja rizika prarasti ir kokybę, nes didžioji dalis varpų guli vandenyje. Žieminių kviečių kūlimas be kitos savaitės pabaigos neprasidės.

Prasidėjo žieminių miežių kūlimas – grūdai subrendę, tinkami nuėmimui, tačiau daugelyje regionų jų drėgmės procentas dar gana aukštas. Vietomis ūkininkai dar neturi sąlygų įvažiuoti į laukus, nes labai šlapia ir sunkiasvorė technika klimpsta.

Žieminiai rapsai šiuo metu ūkininkams kelia labai daug klausimų, nes gana stipriai užsitęsė jų vegetacija. Istoriškai žieminiai rapsai pradėdavo nokti dar pirmąją liepos savaitę, o šiandien kai kuriuose Lietuvos laukuose turime pilnai žaliuojančius žieminius rapsus. Tokį užsitęsusį brendimą galėjo sukelti kenkėjų ir ligų padaryti pažeidimai, kuomet augalas bandydamas save gelbėti maksimaliai pumpavo vandenį į viršų. Didžiausią žalą žieminiams rapsams padarė sklerotinio puvinio ir kopūstinio stiebinio paslėptastraublio pažeidimai. Pirmieji rapsai elevatorius turėtų pas“iekti jau kitos savaitės pradžioje. Kol kas panašu, kad rapsai žada nebloga derlių, tokį patį ar net geresnį kaip praėjusiais metais.  Nepaisant to, tikėtina, kad šiais metais ūkininkai sės mažiau žieminių rapsų, nes dėl daug kur užsitęsusio derliaus nuėmimo, kuris pasislinko per dvi, kai kur ir per tris savaites, nespės į agrotechninius sėjos terminus.

Pupos ir žirniai kartu su javais patyrė labai didelį šoką. Nors vegetacijos pradžioje prognozuotos idealios sąlygos augalų vystymuisi – didžioji dalis pasėlių ploto nukentėjo lygiai taip pat kaip ir žiemkenčiai. Apie 20 proc. Lietuvoje pasėtų pupų ir apie 70 proc. pasėtų žirnių išgulė. Patirti nuostoliai dar skaičiuojami.

Apibendrindami šį sezoną galime teigti, kad jį atsiminsime dar ilgai – jis išskirtinis ir dėl Ukrainoje prasidėjusio karo, ir stipriai brangusių trąšų gamybai reikalingų žaliavų kainų, ir dėl neįprastai šalto ir lietingo pavasario.  Tačiau mažai kas geriau sugeba prisitaikyti prie permainų ir atlaikyti iššūkius negu dirbantys žemės ūkyje. Taigi, visiems linkime paties geriausio derliaus ir sėkmingų jo nuėmimo darbų!