Agronomas A. Lenart: „Augalų apsaugos falsifikatų naudojimas gali brangiai kainuoti“

Pastaruoju metu itin padaugėjo pranešimų apie rinkoje pasirodančias augalų apsaugos priemonių klastotes. Šios nelegalios veiklos mastas išties didelis – galimai augalų apsaugos priemonių falsifikatus lenkia tik narkotikai ir nelegalūs tabako gaminiai. „Falsifikuotų augalų apsaugos produktų kainos gali būti net iki 50 procentų mažesnės, todėl ūkininkas, siekdamas sutaupyti, gali susigundyti tokia priemone, tačiau toks sprendimas gali labai brangiai kainuoti“, – sako ilgametis „Agrochemos“ agronomas Andrej Lenart. Pasak jo, neaiškios sudėties augalų apsaugos priemonės klastotė gali išvis nesuveikti ir neatnešti siekiamo rezultato, tačiau gali suveikti taip, kad padariniai bus išties liūdni. „Naudojant neaiškius produktus, nesunku smarkiai pakenkti augalui – pavyzdžiui apdeginti jo lapus. Tada teks imtis papildomų priemonių žalai atstatyti – purkšti antrą kartą arba naudoti papildomas priemones, sumažinančias lapų apdeginimo žalą. Naudojant nelegalų produktą niekada negali žinoti, kas yra jo viduje  ir ar ten tiktai tai, kas parašyta ant etiketes. Rizikuodami naudoti tokius preparatus ūkininkai turi įvertinti tai, kad pasėlis gali būti negrįžtamai sunaikintas, o reikšti pretenzijas ir reikalauti atlyginti žalą nebus iš ko. Taigi, nors renkantis falsifikatus tikimasi sumažinti išlaidas, gali būti, kad jos daug kartų išaugs ir ne tik nepavyks nieko sutaupyti, tačiau bus patirti dideli nuostoliai”, – sako A. Lenart. Tiesa, kaip teigia A. Lenart, pasitaiko, kad ūkininkai įsigyja klastotes patys to nežinodami, nes prekybininkai tikina, kad tai sertifikuotas produktas, o ir jo kaina nesiskiria nuo kokybiško produkto kainos. „Vienintelis būdas būti tikram, jog įsigytas produktas yra sertifikuotas, kokybiškas ir legalus yra pirkti augalų apsaugos priemones iš patikimų, ilgametę patirtį ir patikimą vardą užsitarnavusių įmonių – jos nerizikuos nuvilti klientų pasitikėjimo siūlydamos nekokybiškus produktus“, – sako „Agrochemos“ agronomas A. Lenart. Pasak Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) vadovės Zitos Varanavičienės, augalų apsaugos priemonių falsifikatų naudojimo mastą įvardinti labai sudėtinga, tačiau remiantis 2015-ųjų Europos Komisijos tyrimo duomenimis, ES valstybėse augalų apsaugos produktų kontrabanda gali užimti apie 10 proc. rinkos. Pagal šį tyrimą Lietuva yra trečioje vietoje – falsifikatai mūsų šalyje gali sudaryti apie 17-23 proc. ūkininkams parduodamo šių chemikalų kiekio. LAAA vadovė pabrėžia, jog ūkininkai vienareikšmiškai turėtų rinktis patikimus augalų apsaugos priemonių prekiautojus ir sertifikuotus produktus ir vengti rizikuoti ne tik derliaus bei gamtos saugumu, bet ir galutinės produkcijos vartotojų sveikata.