„Agrochemos“ ekspertai: tręšimo per lapus svarba nepelnytai nuvertinama

Žemės ūkio sektorius šiandien išgyvena didžiulę transformaciją, nes technologijos ir atliekamų darbų skaitmenizacija vis labiau skverbiasi į kiekvieną ūkį. Augalų priežiūra, tręšimas, derliaus prognozavimas – šiandien gerokai greitesnis ir efektyvesnis procesas, naudojant pažangias skaitmenines technologijas. Tačiau, nepaisant nuolat besikeičiančių sprendimų ir inovacijų rinkoje, augalams reikia maisto elementų. Apie tai kalbamės su „Agrochemos“ produktų vadove Karolina Armonaite.

„Nors mikroelementai sudaro tik 0,01 proc. augalo masės, jie yra itin svarbūs augalų produktyvumui ir grūdų kokybei. Be pagrindinių elementų, tokių kaip azotas (N), fosforas (P), kalis (K), siera (S), magnis (Mg) ir kalcis (Ca), augalams taip pat būtini mikroelementai: boras (B), manganas (Mn), cinkas (Zn), varis (Cu), molibdenas (Mo) ir geležis (Fe). Iš viso – net 12 elementų, kurių kiekvienas atlieka svarbų vaidmenį augalų gyvybingumui palaikyti ir sukurti atsparumui abiotiniam stresui ir ligoms“, – pasakoja K. Armonaitė.

„Agrochemos“ ekspertė atkreipia dėmesį, kad rinkoje kiekvienais metais atsiranda vis daugiau tręšti per lapus skirtų produktų, kurių dažnai skiriasi tik pavadinimas, tačiau jų sudėtis iš esmės tokia pati – jie susideda iš tų pačių minėtų elementų.

„Pasirinkimas, be abejo, yra gerai, tačiau būtina žinoti, kurie elementai kuriems augalams yra svarbiausi. Nors teoriškai visi makro- ir mikroelementai gali būti naudojami per visą augalo gyvavimo ciklą, praktiškai geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai šie elementai naudojami tinkamu laiku ir tinkamomis normomis profilaktiškai, nepaisant to, kad augalai nerodo vizualaus jų trūkumo, kuris gali išryškėti tik vėlesniais augalo vystymosi tarpsniais“, – pabrėžia produkto vadovė.

Dirvožemio granuliometrinė sudėtis taip pat turi tiesioginį poveikį mitybos elementų prieinamumui augalams. Lengvesnėse dirvose, kur yra daugiau smėlio, mitybos elementai greičiau išplaunami, todėl greičiau išryškėja maisto medžiagų trūkumas (pasireiškia nekrozė, vizualūs lapų formos, spalvos pakitimai). Tokiomis sąlygomis augalai gali susidurti su trumpalaikiu maisto medžiagų deficitu. Tuo tarpu sunkesnėse dirvose, kur daugiau molio dalelių, mitybos elementai tampa prieinami tik tada, kai dirvožemyje yra tinkamas drėgmės lygis. Vadinasi, tokiuose dirvožemiuose augalams gali stigti maisto medžiagų ir tręšimas per lapus tampa svarbia pagalba, užtikrinančia, kad reikalingų maisto medžiagų augalai gaus, nepaisant dirvožemio būklės.

„Tręšimo per lapus svarba kartais būna nepelnytai nuvertinama. Nors didžiąją dalį maisto medžiagų augalai pasisavina per šaknų sistemą, esant nepalankioms sąlygoms: tokioms kaip sausra, silpna šaknų sistema ar per didelė drėgmė dirvoje, tręšimas per lapus tampa itin svarbia technologinio proceso dalimi. Tai greičiausias būdas aprūpinti augalus reikalingais makro- ir mikroelementais (ypač kritiniais jų augimo tarpsniais), norint gauti daugiau ir kokybiškesnio derliaus“, – komentuoja „Agrochemos“ specialistė K. Armonaitė.