„Agrochemos“ ekspertai: kokybiškas karbamidas atsiperka

Intensyvėjant tręšimo darbams laukuose, vienos populiariausių pasaulyje trąšų – karbamido – poreikis didėja ir Lietuvoje. Apie skirtingą karbamido kokybę, jo fizikines savybes, kaip neleisti jam išgaruoti, kalbamės su „Agrochemos“ produktų vystymo specialistu Mantu Kačiušiu.

„Azoto tikslinis panaudojimas laiku ir vietoje vienas iš esminių veiksnių, palaikančių didelį augalų produktyvumą per visą vegetaciją. Iš azoto trąšų didžiausia veikliosios medžiagos koncentracija (net 46–46,5 proc. azoto) yra karbamide. Tai universalios trąšos, kurios naudojamos tiek per pagrindinį tręšimą, tiek ir per papildomą – tręšiant per lapus“, – sako M. Kačiušis.

Naudojant karbamidą našumą lemia pasirinkta tręšimo technologija, nes šios azoto trąšos linkusios greitai atsipalaiduoti dirvožemyje, o tai sukelia papildomus azoto nuostolius. Karbamidas, palyginti su kitomis azoto trąšomis, greičiau išsiplauna iš dirvožemio dėl spartaus ir greito garavimo. Patekęs ant dirvos karbamidas iškart virsta amonio bikarbonatu (CO (NH₂)₂ + H⁺ + 2H₂O à 2NH₄⁺ + HCO₃^–) veikiant fermentui ureazei, kuris natūraliai atsakingas už karbamido skaidymą dirvožemyje, po to amonio jonas paverčiamas į amoniaką (NH₄⁺ à NH₃ + H⁺⁾, kuris sparčiai išgaruoja kaip dujos.

Vienas iš paprasčiausių ir efektyviausių būdų sumažinti azoto nuostolius yra įterpti karbamidą tiesiogiai į dirvožemį ir taip sumažinti amoniako dujų garavimą arba naudoti stabilizuotą karbamidą, kuris papildytas ureazės inhibitoriumi ir slopina amoniako išgaravimą nuo 3 iki 14 dienų. Tai priklauso nuo naudojamos koncentracijos ir klimato sąlygų. Organiniai junginiai natūraliai mažina azoto nuostolius, todėl jie teigiamai veikia azoto pasisavinamumą ir efektyvumą tręšiant kartu su mineralinėmis trąšomis.

Karbamido kokybė skiriasi

„Agrochemos“ produktų vystymo specialistas sako, kad, renkantis karbamidą, svarbu atsižvelgti ne tik į produkto kainą, bet ir kokybinius šių trąšų parametrus, tokius kaip bendras veikliosios medžiagos kiekis, priemaišų ir teršalų kiekiai produkte, pasiskleidimas ir fizikiniai parametrai.

„Karbamido trąšose vienas iš svarbiausių kokybinių rodiklių – biureto kiekis. Trąšas, turinčias mažai biureto, geriau absorbuoja augalai, jie ne tokie jautrūs tręšimui per lapus, nėra fitotoksiškumo“, – pabrėžia M. Kačiušis.

Biuretas (C₂H₅N₃O₂) – tai šalutinis karbamido pagrindą turinčių trąšų cheminis junginys, kuris fitotoksiškai veikia augalus. Biureto kiekis karbamide priklauso nuo technologinio gamybos proceso. Šios priemaišos kiekis nurodo trąšų kokybę.

Biuretas trąšose yra kontroliuojamas kokybinis parametras ir pagal 2019/1009 ES tręšiamųjų produktų reglamentą arba Lietuvos tręšiamųjų produktų įstatymą nustatyta, kad bendras biureto kiekis trąšose neturi viršyti 12 g/kg. Atsižvelgiant į karbamidinių trašų sudėtį, rekomenduojama rinktis trąšas su mažu arba kuo mažesniu biureto kiekiu.

„Į dirvą patekęs biureto perteklius užteršia dirvožemius ir taip sutrikdo, slopina nitrifikacijos procesus. Trąšoms liečiantis su sėklomis per didelis biureto kiekis sulaiko ir stabdo sėklų dygimą, kai išsiskiriantis amoniakas sureaguoja su dirvoje esančiu biuretu. Augalų audiniuose didėjant fitotoksiškumui sutrinka biocheminės reakcijos (N metabolizmas, baltymų sintezė) ir augalams naudingų mikroorganizmų augimas, neigiamai paveikiama fermentinė, hormoninė pusiausvyra juose. Dėl to nepakankamai pasisavinamas bendras azoto kiekis. Be to, tai lemia mažesnį produktyvumą ir derlingumą“, – sako „Agrochemos“ produktų vystymo specialistas M. Kačiušis.

Verta paminėti, kad biuretas greit išsiplauna iš dirvožemių ir jo fitotoksinis poveikis nėra ilgalaikis. Molingose, turinčiose žemesnį pH ar organinių medžiagų gausiose dirvose neigiamas biureto poveikis mažesnis . Pertekliniam biureto kiekiui ypač jautrūs augalai, kai jie tręšiami per lapus, todėl reikia atkreipti dėmesį ir atsižvelgti į naudojamas karbamidinio azoto koncentracijas ir purškimo laiką. Rekomenduojama nepurkšti pasėlių, kai paros oro temperatūra aukštesnė nei 20–22 ºC, nes tikroji augalų lapų temperatūra bus dar didesnė dėl tiesioginės saulės spindulių, UV spindulių įtakos. Šie veiksniai didina lapų paviršiaus apdeginimo riziką, kurią dar labiau gali sustiprinti perteklinis biureto kiekis.

„Remiantis įvairiais moksliniais straipsniais nustatyta, kad neigiamo biureto poveikio augalai nepatiria, kai bendra biureto koncentracija neviršija arba nežymiai viršija 1 procentą. Tręšiant per lapus šis skaičius turėtų būti dar mažesnis, nes augalai karbamidinį azotą pasisavina per pirmąsias 12 valandų po purškimo, o per šaknis – po 24 valandų po purškimo. Planuojant purkšti augalus karbamidu per lapus rekomenduojama rinktis produktus su mažesniu biureto kiekiu“, – pataria specialistas.

Karbamido fizikinės savybės

Šiuo metu rinkoje galima aptikti skirtingo tipo karbamidinių trąšų, tačiau populiariausios granuliuotos ir priliuotos. Granuliuotas karbamidas skirtas dirvožemiui tręšti per sėją barstant. Tokio tipo granulės didesnės, jos gerai ir tolygiai paskleidžiamos ant dirvos. Granuliuotos trąšos stipresnės, palyginti su priliuotomis trąšomis, atsparesnės mechaniniams pažeidimams, gali būti ilgiau sandėliuojamos nei priliuotos. Taip pat šio tipo trąšos naudojamos kitoms biriosioms trąšoms gaminti. Renkantis tokio tipo trąšas svarbu atkreipti dėmesį, kad jos pasižymėtų kuo mažesniu dulkėtumu ir geromis sandėliavimo savybėmis, granulės būtų vienodo dydžio.

Kristalinės (priliuotos) formos karbamidas dažniausiai naudojamas tręšti per lapus ruošiant darbinius tirpalus. Tokios trąšos itin gerai tirpsta vandenyje, augalai greitai jas absorbuoja per lapus. Priliuotos granulės mažesnės, palyginti su granuliuotomis trąšomis ir ne tokios atsparios mechaniniams pažeidimams. Dėl gero ir kokybiško sandėliavimo savybių, tokios trąšos dažnai turi didesnį kondicionuojančio priedo kiekį, kuris efektyviai pagerina ir užtikrina optimalias laikymo sąlygas.

Karbamidą gaminančios kompanijos taip pat siūlo rinktis trąšas su ureazės inhibitoriumi. Rinkoje dažniausiai aptinkami produktai su NBPT inhibitoriumi, kuris lėtina azoto išsiskyrimą ir atsipalaidavimą, sumažina azoto nuostolius dėl garavimo ir gali veikti efektyviai sausomis oro sąlygomis, kai vyksta intensyvus azoto netekimas dėl spartaus jo garavimo. Kuo aukštesnė aplinkos temperatūra, tuo greičiau vyksta karbamido skilimas iki amoniako. Planuojant dirvos tręšimus ar purškimą per lapus sausuoju laikotarpiu patartina rinktis stabilizuotą karbamidą, praturtintą ureazės inhibitoriumi, siekiant suvaldyti per greitą azoto išgaravimą. Šarminių ir turinčių didesnį pH rodiklį dirvožemių tręšimas karbamidu su inhibitoriumi padės augalams efektyviau pasisavinti azotą ir nepatirti jo nuostolių dėl greitesnės karbamido hidrolizės dirvoje.

„Norint palaikyti aukštą derlingumą, būtina atsižvelgti ne tik į karbamido kainą, bet ir kokybę. Dažnu atveju didesni azoto nuostoliai (garavimas) sukels papildomą azoto trūkumą augaluose, o tai mažins būsimą derlių arba didins finansinius kaštus ženkliai didinant tręšimo normas. Racionalus ir efektyvus azoto trąšų panaudojimas galimas tik įvertinus visus veiksnius: klimato sąlygas, dirvožemio tipą ir jo savybes, produkto kilmę, kokybę ir jo fizikines savybes, taikomas technologijas“, – apibendrina „Agrochemos“ produktų vystymo specialistas M. Kačiušis.