29 savaitė. Rusija pasitraukė iš Juodosios jūros susitarimo

Praėjusią savaitę gruodžio ateities kviečių sandorių kaina biržoje svyravo 237,50–265,25 Eur/t, o savaitės pabaigoje prekyba baigta, kai kaina buvo 252,75 eurai už toną (+5,09 proc. nuo pirmadienio atidarymo).

Lapkričio ateities rapsų sandorių kaina biržoje svyravo nuo 472,75 iki 526,50 Eur/t, o penktadienio vakare kaina buvo 480,25 eurai už toną (+0,95 proc. nuo pirmadienio atidarymo).

Praėjusią savaitę kviečių ir rapsų kainos buvo labai nepastovios. Skirtumas tarp aukščiausios ir žemiausios kviečių kainos buvo net 11,7 proc. Rapsai neatsiliko ir kito 11,4 procento. Labiausiai rinkas drebinusi naujiena – Rusijos pasitraukimas iš Juodosios jūros susitarimo. Kremlius jau kurį laiką skelbė, kad neketina pratęsti susitarimo, kuris galiojo nuo 2022 m. liepos 22 d.

Kelios valandos iki sprendimo nepratęsti susitarimo Ukrainos dronai atakavo Krymą su Rusiją jungiantį tiltą. Rusija paleido raketas į Odesos uostą ir sunaikino 60 tūkst. tonų grūdų. Šis uostas Ukrainai itin svarbus gabenant grūdus per Juodąją jūrą, tad Rusijos žinutė aiški – nutraukus Juodosios jūros susitarimą, laivai iš Ukrainos uostų nejudės. Nuo birželio 27 d. laivų, judančių Ukrainos uostų link, į Juodąją jūrą neįplaukė.

Pirmoji iš daugelio praėjusią savaitę Rusijos vykdytų atakų įvyko būtent tada, kai JAV tarptautinės plėtros agentūros (angl. USAID) atstovai lankėsi Odesoje ir svarstė skirti papildomą paramą Ukrainos žemės ūkio sektoriui. Rusijos žinutė buvo stipri, tačiau USAID neatsiliko ir paskelbė, jog Ukrainai skirs papildomus 250 mln. JAV dolerių paramos. Ūkininkus pasieks sėklos, trąšos, žemės ūkio ir finansinės paslaugos. Su šia bendra paramos suma iš USAID sieks 350 mln. JAV dolerių.

Pasaulis turi ieškoti naujų kelių eksportuoti grūdus iš Ukrainos, bet kol kas nėra aiškių sprendimų. Per metus, kol galiojo Juodosios jūros susitarimas, šiuo jūros keliu buvo išgabenta 32 mln. t grūdinių kultūrų iš Ukrainos. Vienas iš variantų didesnius grūdų kiekius gabenti Danubės upe, tačiau šiuo metu vandens lygis joje yra nusėdęs 40 procentų. Dideli laivai niekada negalėjo plaukti šia upe, o dėl esamo žemo vandens lygio net ir mažesni laivai negali būti pilnai pakrauti. Normaliais pajėgumais Danube buvo eksportuojama apie 24 mln. t grūdų per metus.

Sprendimų paieškų, kaip eksportuoti Ukrainos grūdus, nepalengvina ir tai, jog 5 Europos valstybės: Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija ir Bulgarija priešinasi pigiems ukrainietiškiems grūdams ir gindami vietinius ūkininkus. Valstybės siekia, kad esamas ukrainietiškų grūdų import draudimas būtų pratęstas.

Dėl kilusių grūdinių kultūrų kainų šuolių Indija priėmė sprendimą uždrausti baltųjų ryžių (iš dalies nulukštentų arba visiškai nulukštentų ryžių, poliruotų, glazūruotų ar ne) eksportą ir taip suteikė dar daugiau sumaišties rinkoje. Baltųjų ryžių eksportas sudaro apie 25 proc. viso Indijos ryžių eksporto, kuris 2023 m. prognozuojamas 23 mln. t. Kadangi Indija yra stambiausia pasaulyje ryžių eksportuotoja, šį trūkumą turės kompensuoti kitos ryžius eksportuojančios šalys. Tačiau 3 kitos didžiausios eksportuotojos be Indijos – Pakistanas, Vietnamas ir Tailandas su dabartiniais produkcijos kiekiais ir turimomis atsargomis nelabai sau gali leisti eksportuoti tokių kiekių ryžių.

Padidėjusios kviečių kainos kelia didelių sunkumų vargingoms Afrikos šalims. Kylanti infliacija verčia žmones didesnę dalį savo pinigų išleisti maistui. Egiptas ketina derėtis su Jungtiniais Arabų Emyratais dėl 400 mln. JAV dolerių paskolos, kuri leistų įsigyti kviečių. JAE dažnai būna tarp skolininkų , kai reikia didelių pinigų sumų.