Pagrindiniai baneriai

24 savaitė. Pasaulio naujienos

2025 06 16

Europos biržos ateities sandoriai

    Pradžios kaina   Pabaigos kaina   Kainos svyravimai  
Kviečiai (rugsėjis) 204,75 Eur/t 202,75 Eur/t 198,00–205,25 Eur/t
Rapsai (lapkritis) 491,00 Eur/t   499,50 Eur/t     482,50–500,00 Eur/t

 

Praėjusią savaitę rugsėjo mėnesio kviečių ateities sandorių biržos kaina krito 0,98 proc. iki 202,75 eurų už toną. Lapkričio mėnesio rapsų ateities sandorių biržos kaina kilo 1,73 proc. iki 499,50 eurų už toną.

Naujienos

Rusija: SovEcon prognozuoja 1,8 mln. t didesnį būsimą Rusijos kviečių derlių – iki 82,8 mln. tonų. Pagrindinė priežastis – palankios oro sąlygos pietiniuose regionuose. Nors kai kur, pvz., Rostove, vis dar juntami neigiami padariniai, apskritai prognozės rodo gerą (nors ne tobulą) derlių. Be to, JAV žemės ūkio departamentas (USDA) pateikė mažesnius Rusijos pradinius kviečių atsargų duomenis, o tai prisidėjo prie globalių atsargų sumažėjimo.

JAV: žieminių kviečių būklė pagerėjo – dabar 54 proc. įvertinti kaip geri ir labai geri, palyginti su 52 proc. praėjusią savaitę ir 47 proc. tuo pačiu metu pernai. Pavasarinių kviečių reitingas taip pat pakilo iki 53 proc. (nuo 50 proc.). Vis dėlto javapjūtė dar tik prasidėjusi – kol kas nuimta tik 4 proc. pasėlių (birželio 9 d. duomenimis).

Indija: Indijos vyriausybė paskelbė, kad šių metų birželio 1 d. kviečių atsargos siekė 36,9 mln. tonų – gerokai daugiau nei 29,9 mln. tonų pernai ir viršija vyriausybės tikslą (27,6 mln. t iki liepos 1 d.). Toks perteklius leidžia išvengti importo, bent jau artimiausiu metu.

Pasaulinis kontekstas – USDA birželio ataskaita: USDA būsimo derliaus pasaulinę kviečių rinką apibūdino kaip turinčią:

  • mažiau atsargų: pasaulinės atsargos mažesnės 3 mln. t ir siekia 262,8 mln. . Atsargų mažėja Rusijoje, JAV, Irake ir Turkijoje;
  • didesnį derlių: Indijos derlius padidėjo iki rekordinio lygio – 117,5 mln. tonų. ES prognozuojamas iki 136,6 mln. tonų, ypač dėl geresnių sąlygų Ispanijoje;
  • didesnę paklausą: vartojimas padidėjo 1,8 mln. tonų (iki 809,8 mln. t), ypač dėl didesnio maisto vartojimo Nigerijoje, Sudane ir Indijoje;
  • didesnę prekybą: pasaulinė prekyba padidėjo 1,3 mln. t iki 214,3 mln. t augant JAV ir ES eksportui.

Europa:
Strategie Grains prognozuoja didesnį ES kviečių derlių iki 130,7 mln. t (nuo 129,8 mln. t gegužę) – tai +15,5 proc. daugiau nei 2024 m. Prancūzijoje FranceAgriMer pranešė apie 1 procentiniu punktu padidėjusį minkštųjų kviečių reitingą – dabar 70 proc. įvertinti kaip geri ir labai geri.

2024 m. birželio 13 d. JAV aplinkos apsaugos agentūra (EPA) paskelbė siūlomą atnaujintą biodegalų programos (RFS) tvarką 2026 ir 2027 metams. Šie pokyčiai tiesiogiai svarbūs rapsų aliejaus gamintojams ir rapsų augintojams, nes rapsų aliejus dažnai naudojamas kaip žaliava biodegalų gamybai (ypač biodyzelinui), taip pat sojos pupelių, kukurūzų augintojams, nes tai yra pagrindinės žaliavos, naudojamos biodegaluose JAV.

Kas svarbiausia ir kaip tai veikia rinką?

  • Planuojamas biodegalų naudojimo augimas: 2026 m. biodegalų naudojimas JAV turėtų augti beveik 8 proc., o 2027 m. – dar 2 proc. Tai reiškia didesnį aliejinių kultūrų poreikį JAV rinkoje, kaip vienų pagrindinių biodyzelino žaliavų.
  • Didelis dėmesys vidaus gamybai: EPA siūlo stipriai riboti importuojamų biodegalų ir jų žaliavų naudojimą. Importuotos žaliavos (pvz., rapsų aliejus iš Kanados) generuotų tik 50 proc. vertės, palyginti su JAV pagamintais degalais.
  • Skatins daugiau aliejinių kultūrų auginti ir spausti vietoje (JAV): vidaus gamyba taps ekonomiškai patrauklesnė, todėl gali didėti vietinės žaliavos paklausa (pvz., sojų ar rapsų). Dėl didesnio bendro biodegalų poreikio bendra aliejinių augalų rinka gali išlikti aktyvi, ypač jei JAV pasiūla nesugebės greitai reaguoti.
  • Žaliosios elektros eliminavimas iš programos: nebeliks paramos biodegalų programoje elektrai (vadinamiesiems eRINs), vadinasi, dar labiau padidės fizinių biodegalų poreikis, tokių kaip biodyzelinas.