19 savaitės naujienos. Prognozuojamas rekordinis pasaulinis kviečių derlius

Praėjusią savaitę rugsėjo ateities kviečių sandorių kaina biržoje svyravo nuo 230,25 iki 246,50 eurų už toną ir savaitės pabaigoje prekyba baigta, kai kaina buvo 234,75 eurų už toną (-4,57% nuo pirmadienio atidarymo).

Lapkričio ateities rapsų sandorių kaina biržoje svyravo 422,0–460,0 eurų už toną ir penktadienio vakare nusistovėjo 423,25 eurai už toną (-7,13% nuo pirmadienio atidarymo).

Praėjusią savaitę kalbos apie grūdų koridorių kėlė prieštaringų minčių. Svarstyta, jog derybos dėl koridoriaus liks tik techninis dalykas. Vis dėlto derybos interpretuojamos skirtingai. Vieni teigia, kad nebus pasiektas susitarimas, kiti mano, kad yra padarytas progresas derybose ir susitarimas galimai bus pratęstas. Vienaip ar kitaip šią savaitę išgirsime oficialų sprendimą dėl grūdų koridoriaus Juodosios jūros regione.

Kviečių laivas išplaukė iš Australijos į Turkiją. Toks grūdų eksportas yra tikrai neįprastas rinkoje.

Alžyro kviečių aukcione Rusija pademonstravo, jog jų kainos išlieka konkurencingiausios rinkoje.

Penktadienį USDA paskelbė WASDE ataskaitą. Tai yra pirmoji ataskaita, rodanti2023–2024 m. derliaus prognozes. Prognozuojamas geresnis tiek sojų, tiek kukurūzų derlius ir tikėtinos didesnės atsargos sezono pabaigoje. Pasaulyje prognozuojamas rekordinis kviečių derlius. Geresnis Argentinos, Kanados, Kinijos ir Europos derlius turėtų padengti sumažėjusį Australijos, Rusijos, Ukrainos derlių. USDA prognozuoja, jog vartojimo ir atsargų santykis gali būti mažiausias nuo 2014–2015 metų. 2023–2024 m. rapsų derlius tikėtina bus panašus į 2022–2023 m. derlių. Europa turėtų jau trečius metus iš eilės gauti geresnį nei Kanados rapsų derlių. Kinija ir Indija turėtų užauginti daugiau rapsų, tai atsvertų sumažėjusį Australijos derlių (Australija užsėjo 10 proc. mažiau rapsų nei pernai). Rapsų atsargos sezono pabaigai turėtų augti ir viršyti 5 metų vidurkį.

Mėnesinė infliacija JAV siekė 0,4 proc., kaip ir buvo tikėtasi. JAV centrinis bankas teigia, kad nors infliacija ir mažės, tačiau palūkanų jis neskubės mažinti, kad situaciją suvaldytų užtikrintai. Aukštos palūkanos skatina investicinių fondų valdomą kapitalą paskirstyti į mažiau rizikingus aktyvus (pvz., iš žaliavų rinkos pereiti prie obligacijų).