Grūdų derlius
1

Jūs klausiate – mes atsakome

1. Nijolė iš Kauno klausia, kada geriausiai pradėti vejos gaivinimo ir priežiūros darbus?

Mes atsakome:

Kai pavasarinė saulė ir vėjas nudžiovina viršutinį žemės sluoksnį, pats tinkamiausias metas vejos išvalymui. Tai nesudėtinga atlikti, o tam reikalingas vėduoklinis grėblys. Jo pagalba nesunkiai nuo vejos sugrėbsite senus lapus, pernykštės žolės likučius, šakeles. Tuo pačiu pakelsite nulinkusius vejos žolės stiebelius, taip pagerindami dirvos vėdinimąsi. Jeigu veja sena, joje gausu samanų ir piktžolių, po vejos išvalymo rekomenduojama atlikti vejos skarifikavimą. Šį darbą palengvina į žoliapjovę panašus prietaisas – skarifikatorius, kuris suraižo vejos paviršių pašalindamas samanas, vejos veltinį ir supurena dirvą, taip padėdamas augalų šaknims gauti daugiau deguonies, lengviau pasisavinti trąšas. Po skarifikavimo veja taps tankesnė, augs tolygiau, joje ženkliai sumažės piktžolių ir samanų.

Po skarifikavimo reikia veją vėdinti. Vėdinimas padidina vandens bei mineralinių medžiagų pralaidumą, suaktyvėja mikroorganizmų aktyvumas, todėl veja greičiau atsigauna, pradeda dygti nauji žolės stiebeliai. Jeigu jūsų vėja nėra labai didelė, vėdinimą galite atlikti pasitelkdami sodo šakes, tačiau jeigu vejos plotas gana didelis, verta rinktis elektrinį ar benzininį aeratorių, kuris šį darbą padės atlikti greičiau ir efektyviau.

Po vėdinimo veją būtina pamaitinti kokybiškomis kompleksinėmis trąšomis. Lietuviškos „Agrochema“ trąšos „Vejoms“ yra sukurtos būtent vejų ir įvairių žolynų tręšimui pavasarį ir vasarą. Šiose trąšose optimaliai subalansuotos maisto medžiagos užtikrina vešlų vejų ir žolynų augimą, palaiko sodriai žalią jų spalvą, nuo pat ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens,­ didina atsparumą sausrai. Trą­šose „Vejoms“ esantis boras stiprina šaknis, saugo žolynus nuo pašaknio ligų ir išnykimo, o geležis įtakoja žolyno spalvos intensyvumą bei saugo nuo chlorozės (balkšvumo). Vienam arui vejos užteks 1-2 kg lietuviškų trąšų „Vejoms“ jeigu tręšite ankstyvą pavasarį, o vasaros metu jų reiks dar mažiau – po 0,5 – 1 kg kartą ar du per mėnesį.

Vejos pjauti pavasarį neskubėkite – tegul atsigauna, sustiprėja ir ūgteli iki 10-12 cm.

Prasidėjus aktyviam vejos vegetacijos laikotarpiui, kovoje su piktžolėmis pasitelkite efektyvius herbicidus – „BANVEL 4S“ ar „MCPA NUFARM“. Jie padės išnaikinti ne tik vienmetes ar dvimetes piktžoles, pavyzdžiui, trikertę žvaginę, balandą, žvirbliarūtę, dilgėles, bet ir daugiamečius kiečius, usnis, gysločius, vijoklius, kiaulpienes.

2-1

2. Jolanta iš Panevėžio r. teiraujasi, ką daryti, jeigu piktžolėms vejai naikinti buvo panaudotas netinkamas herbicidas ir veja „išpliko“?

Naikindami piktžoles vejoje, būkite atidūs ir augalų apsaugos priemones rinkitės atsakingai. Panaudojus netinkamą herbicidą, veją gali tekti atsėti iš naujo, nes bus sunaikintos ne tik piktžolės, bet ir veja. Jeigu jau atsitiko taip, kad dideli vejos plotai nunyko, deja, bet nėra kito kelio, kaip tik ją atsodinti. Šiam darbui geriau palaukite pavasario, nors ruduo dar pakankamai šiltas, tačiau orai neišvengiamai vėsta ir pasėtos vejos sėklos iki šalčių gali nespėti tinkamai prigyti ir sustiprėti. Piktžolėms vejoje rekomenduojame naudoti patikimus ir efektyvius herbicidus „Banvel 4S“ ir „MCPA Nufarm“. Būtinai laikykitės naudojimo instrukcijos bei nurodytų normų ir galėsite džiaugtis gražia veja be piktžolių.

3

3. Erika G. klausia, kaip tinkamai paruošti šiltnamį sezonui ir kada tai pradėti daryti?

Visus darbus šiltnamyje reikia planuoti pradėti atšilus orams, ištirpus sniegui ir iš žemės išėjus įšalui. Palankiausias laikas šiltnamio tvarkymui – kovo mėnesio vidurys-pabaiga. Tačiau reikia atsižvelgti į oro prognozes ir jeigu vis dar vyraus šalti orai, darbus šiltnamyje galima atidėti ir balandžio mėnesiui. Pirmiausiai rekomenduojame atidžiai apžiūrėti šiltnamio sandarumą, šiltnamio konstrukcijas, jeigu reikia – užtaisyti atsiradusius plyšius. Patikrinkite plėvelę – jeigu ji sena arba joje yra daug skylių, geriausiai pakeisti į naują (paprastai šiltnamio plėvelė „tarnauja“ 2-3 metus). Sutvarkę konstrukciją ir pasirūpinę sandarumu, pašalinkite iš šiltnamio visus augalų likučius. Atkreipkite dėmesį, kad ir aplink šiltnamį reikia sutvarkyti žoles – jas nupjauti, nukasti arba apdoroti chemiškai. Kai žemė šiltnamyje atšils, bus galima pradėti žemės darbus, bet prieš tai reikės nuspręsti, ar paliksite tą pačią žemę ar pakeisite ją nauja. Jeigu žemė šiltnamyje buvo naudojama bent 3 metus, geriau pakeisti į naują arba bent pagerinti esamą, įmaišant kompostinės žemės, arba specializuoto šiltnamio darbams skirto durpių substrato. Jeigu nuspręsite žemę keisti – reikia nukasti maždaug 30 cm viršutinio sluoksnio ir užpilti nauja, derlinga žeme. Jeigu tik atnaujinsite – tai reikės sukasti 25-30 cm viršutinio sluoksnio, išberti kompostinės žemės arba šiltnamiams skirto durpių mišinio ir sumaišyti jį su sena žeme. Dar prieš žemės darbus reikia sugalvoti, kur bus lysvės, o kur bus praėjimas ir tada, pradėjus žemės darbus, suformuoti lysves. Po šių darbų, kai temperatūra šiltnamyje pakils ir bus tinkama augalų sodinimui, galima planuoti sėti ar sodinti daržoves. Jeigu pakeisite plėvelę ir atnaujinsite arba pakeisite žemę tai pavasarį galite šiltnamio nedezinfekuoti ir palikti šį darbą rudeniui.

Tačiau jeigu nuspręstumėte nieko nekeisti, tai šiltnamio konstrukciją ir plėvelę būtina dezinfekuoti apipurškiant karbamidu (400-600 g/10 l vandens). Pačią šiltnamio žemę dezinfekuokite su specialiais preparatais – pavyzdžiui „Previcur energy“, bet tai geriau padaryti sodinant pomidorų, agurkų daigus juos tiesiog palaistant šio fungicido tirpalu. Štai ir visas šiltnamio paruošimas būsimam sezonui. Tiesa, nepamirškite, kad norėdami turėti gerą derlių, augalus reikia tręšti.

4

4. Olga iš Visagino teiraujasi, ką daryti, jeigu krotonas meta lapus?

Krotonas – šilumą mėgstanti kambarinė lapinė gėlė. Krentantys lapai gali signalizuoti apie per didelius temperatūrų pasikeitimus patalpoje, tad atkreipkite dėmesį, ar kambaryje, kur auga ši gėlė, temperatūra nenukrito žemiau 18 laipsnių šilumos. Jeigu temperatūra tinkama, gali būti, kad krotonui trūksta drėgmės, o vandens stygiui ši gėlė itin jautri. Krotonas gana gausiai laistomas ir šaltuoju metų laiku – vazono žemei vos pradžiūvus rekomenduojama augalą palaistyti ir vėl – jokiu būdu nelaukti, kol žemė visiškai perdžius. Jeigu laistote pakankamai, kambario temperatūros, pastovėjusiu vandeniu, palepinkite krotoną ir jį kartą ar du per mėnesį nupurkšdami – šis augalas itin mėgaujasi drėgnu oru.

5

5. Valerija iš Joniškio r. klausia, kaip ir kada geriausiai persodinti į vazoną nebetelpantį pinigų medį?

Mažai kas žino, kad pinigų medžiu vadinamas zamiokulkas yra sukulentas. Būtent todėl, jis yra kantrus ir atsparus bei nereikalaujantis ypatingos priežiūros. Tačiau šis augalas auga iš tiesų greitai, tad nenuostabu, kad jį persodinti tenka gana dažnai – maždaug kas metus, pasirenkant vis didesnį vazoną. Zamiokulkui puikiai tinka „Agrochemos“ durpių substratas „Kambarinėms gėlėms“, praturtintas kompleksinėmis trąšomis su mineralais. Geriausiai kambarinius augalus persodinti pavasarį, tada jie būna gyvybingesni ir greičiau prigyja, nes šaltasis metų laikas – augalų poilsio metas. Beje, senesnių zamiokulkų kasmet persodinti nereikia – užteks kiekvieną pavasarį pakeisti viršutinį žemės sluoksnį, o persodinti kas 2-3 metus.

6

6. Ona iš Druskininkų klausia, ką daryti jeigu nugelto dekoratyvinių žemaūgių pušelių spygliai?

Dekoratyviniai spygliuočiai jautrūs tiesioginiams saulės spinduliams, bei drėgmės trūkumui. Šios priežastys gali būti atsakymas, kodėl gelsta dekoratyvinių spygliuočių spygliai. Jeigu Jūsų pušys auga ne atviroje saulėkaitoje, o ūksmingoje vietoje ir sausringais periodais nepamirštate dažnai ir gausiai jų palaistyti, gali būti, jog joms trūksta kokybiškų maisto medžiagų. Lietuviškos kokybiškos „Agrochemos“ azoto, fosforo ir kalio trąšos „Spygliuočiams“ praturtintos siera ir boru bei svarbiausiais mikroelementais apsaugo spygliuočius ir dekoratyvinius augalus nuo spyglių geltonavimo, sustiprina šaknis, todėl augalai tampa atsparesni žiemojimui, geriau prigyja persodinami. Trąšas tolygiai išberkite aplink pušų šaknis, galite įterpti jas į dirvą ir gausiai palaistykite vandeniu. Trąšų naudojimo norma: eglaitėms ir pušelėms – 300-500 g/arui.

7

7. Regina iš Pasvalio, auginanti rododendrus, teiraujasi, ką daryti, kai šios gėlės lapų kraštus apima rudos dėmės, o tiksliau – pasirodo chlorozės požymiai?

Viena iš dažniausiai pasitaikančių chlorozės (vienos dažniausiai pasitaikančių augalų ligų) priežasčių – pasikeitęs dirvožemio, kuriame jie auga pH ir sumažėjęs dirvos rūgštingumas. Kad įsitikintumėte, jog būtent taip ir atsitiko tereikia sodo daržo prekių parduotuvėje įsigyti specialių priemonių, kurios padės nustatyti dirvožemio pH. Geriausiai dirvožemio rūgštingumą atstatys ir rododendrams atsigauti padės birios lietuviškos „Agrochemos“ trąšos „Viržiams ir rododendrams“. Šios trąšos didina dirvos rūgštingumą, užtikrina gerą rododendrų ir kitų erikinių augalų augimą, padidina atsparumą nepalankiomis augimo sąlygomis. Jos pasižymi gerai ir greitai tirpstančiomis, lengvai augalų įsisavinamomis maisto medžiagomis, o tai užtikrina tinkamą augalų mitybą viso sezono metu, išryškina žiedų spalvingumą, augalų puošnumą.

8

8. Algimantas iš Sudervės teiraujasi, kada karbamido trąšas galima išbarstyti aplink augalus, o kada reikia trąšas įterpti į žemę ir kodėl?

„Karbamidas“ viena populiariausių azotinių trąšų pasaulyje. Ir ją galima ne tik išberti, įterpti į dirvą, bet ir karbamido tirpalu nupurkšti sodo vaismedžius ir vaiskrūmius, taip apsaugant juos nuo grybinių ligų sukėlėjų, tačiau tai reikia padaryti ankstyvą pavasarį iki pumpurų skleidimosi. Tręšti augalus „Karbamidu“ galima ir ankstyvą pavasarį, ir vegetacijos metu, ir rudenį. Jis aprūpins augalus reikalingu azotu, užtikrins normalų augalų augimą ir vystymąsi, palaikys sodriai žalią žolynų spalvą nuo pat ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Karbamidas taip pat didina augalų derlių, padeda kauptis baltymams. Įterpti „Karbamidą“ į dirvą rekomenduojama tada, kai oro temperatūra pakyla iki 15 ir daugiau laipsnių. Tuomet įterpiant šias trąšas į dirvą išvengiama azoto nuostolių.

9

9. Janina iš Lazdijų rajono klausia ką daryti, jeigu pomidorų daigai auga gležni ir ištįsę?

Pomidorų kaip ir kitų daržovių daigai ištįsta ir nusilpsta, kai jiems trūksta šviesos, šilumos arba drėgmės. Jeigu daigas gauna pakankamai šviesos, reikia pasirūpinti, kad daigas augtų optimalioje temperatūroje, nes jeigu ji per žema – augalas sunkiai pasisavins mineralines medžiagas, vangiai augs ir vystysis. Optimali dygimo temperatūra pomidorams yra 18-25 laipsniai, tačiau po sudygimo praėjus savaitei temperatūrą rekomenduojama sumažinti iki 12-15 laipsnių, nes žemesnėje temperatūroje geriau vystosi daigo šaknys. Taip pat pasirūpinkite, kad substratas, kuriame auga daigai, nebūtų pernelyg šlapias. Jeigu daigas gauna ir šviesos, ir šilumos, ir optimalų kiekį vandens, visada galite juos palepinti mikroelementų tirpalu „Daiga“. Šis „Agrochemos“ produktas užtikrins, kad augalas gautų visus reikiamus mikroelementus, jį atgaivins ir sustiprins.

Jeigu ir Jūs turite Jus dominančių klausimų arba norite sužinoti daugiau informacijos apie tam tikrus augalus, jų priežiūrą, būtinai mums parašykite el. paštu rinkodara@agrochema.lt. Ilgametę patirtį turintys mūsų agronomai mielai pasidalins savo žiniomis.